<\/p>\n
\u00a9 Nuotrauka: Pexels 2016<\/p>\n
Pilie\u010di\u0173 nepasitik\u0117jimas institucijomis ir did\u0117janti poliarizacija visoje Europoje kelia kritin\u012f klausim\u0105: ar kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 jud\u0117jimo i\u0161kilimas rodo demokratinio Europos projekto pabaig\u0105, ar pos\u016bk\u012f \u012f nauj\u0105 tarpvyriausybinio neliberalizmo er\u0105?<\/strong><\/p>\n Nesenas ir pavojingas i\u0161kilimas \u012f vald\u017ei\u0105<\/strong><\/p>\n 2024 m. bir\u017eel\u012f \u012fvyk\u0119 Europos Parlamento rinkimai gerokai pertvark\u0117 S\u0105jungos politin\u012f kra\u0161tovaizd\u012f. Kra\u0161tutin\u0117 de\u0161in\u0117 dabar yra stipri j\u0117ga politin\u0117se institucijose, u\u017etikrinanti 187 europarlamentarai<\/strong>26 proc. Parlamento, o tai yra akivaizdus padid\u0117jimas, palyginti su ankstesn\u0117mis kadencijomis. \u0160ie atstovai yra pasiskirst\u0119 trys skirtingos politin\u0117s grup\u0117s<\/strong>: Patriotai u\u017e Europ\u0105 (PfE)<\/strong>, Europos konservatoriai ir reformistai (ECR)<\/strong>ir naujai suformuotas Suvereni\u0173 taut\u0173 Europa (ESN)<\/strong>. <\/p>\n Kaip mes iki to pri\u0117jome?<\/strong><\/p>\n Vis daugiau ES pilie\u010di\u0173 \u017ei\u016bri \u012f suvokiam\u0105 neliberalaus valdymo modeli\u0173 efektyvum\u0105. Liberalios demokratijos stengiasi neatsilikti nuo \u0161ios poliarizacijos, JK<\/strong>ministro pirmininko Keiro Starmerio pritarimo reitingai yra istori\u0161kai \u017eemi, 2024\u20132025 m. pabaigoje nukrit\u0119 iki -46 %. Pranc\u016bzijoje<\/strong>politinis nestabilumas tapo \u012fprastas; 2024 m. paleidus Nacionalin\u0119 Asambl\u0117j\u0105, vyriausyb\u0117 susid\u016br\u0117 su pasikartojan\u010diomis kriz\u0117mis, o ministrams pirmininkams daugiau nei kelis m\u0117nesius stengiantis i\u0161laikyti gyvybingas koalicijas, \u0161alis nugrimzdo \u012f ekonomin\u012f ir politin\u012f nestabilum\u0105. Ispanijoje<\/strong>kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 partija Vox i\u0161augo, ypa\u010d tarp jaunimo. 2024\u20132025 m. apklausos duomenys rodo, kad \u201eVox\u201c yra pirmaujanti partija tarp Ispanijos vyr\u0173, jaunesni\u0173 nei 25 met\u0173, ir atskleid\u017eia ry\u0161k\u0173 ly\u010di\u0173 ir kart\u0173 skirtum\u0105. Pagal 2025 m Demokratijos \u017eurnalas<\/em> Analiz\u0117, atsiranda nauj\u0173 kult\u016brini\u0173, rasini\u0173 ir religini\u0173 skirtum\u0173, kurie didina \u0161i\u0173 pakra\u0161\u010di\u0173 partij\u0173 aktualum\u0105, o tradicin\u0117s partijos, liberalai ir socialistai, kovoja d\u0117l nauj\u0173 bals\u0173.<\/p>\n Ne toks stiprus blokas<\/strong><\/p>\n Nors kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 grup\u0117s laikosi ribojan\u010dios migracijos politikos, opozicijos Europos \u017ealiajam kursui ir siekio susigr\u0105\u017einti nacionalin\u012f suverenitet\u0105, jos nesiderina prie visko. Rusijos agresijos karas Ukrainoje <\/strong>yra giliausio j\u0173 l\u016b\u017eio pavyzdys. ECR, kurioje dominuoja Giorgia Meloni Italijos broliai, yra tvirtai Atlanto ir Ukrainos \u0161alininkai, o PfE, kuriai daugiausia vadovauja Viktoro Orb\u00e1no ir Marine Le Pen bendra\u017eygiai, ir ESN da\u017enai pasisako u\u017e pagalbos Kijevui nutraukim\u0105 arba sankcij\u0173 Rusijai su\u0161velninim\u0105.<\/p>\n Nepaisant \u0161io vidinio susiskaldymo, rinkim\u0173 rezultatai rodo, kad ES prarado j\u0117g\u0105 federalizacijos link. Balsavimas ai\u0161kiai atspindi did\u0117jant\u012f pilie\u010di\u0173 nepasitik\u0117jim\u0105 vir\u0161nacionalin\u0117mis institucijomis ir vadinam\u0105ja \u201eneoliberalia tvarka\u201c.<\/p>\n \u201eDemokratijos\u201c svajon\u0117s pabaiga?<\/strong><\/p>\n Ar tai rei\u0161kia demokratijos pabaig\u0105 ES? Nor\u0117dami atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, turime pa\u017evelgti \u012f s\u0105vok\u0105 „Demokratija”<\/strong>. Id\u0117ja ta, kad ES n\u0117ra viena demonstracin\u0117s versijos<\/em> (\u017emoni\u0173), bet atskir\u0173 s\u0105junga demoi<\/em> (liaudis) valdo kartu.<\/p>\n De\u0161imtme\u010dius \u201efederalistin\u0117 svajon\u0117\u201c tik\u0117josi sujungti Europos \u017emones \u012f bendr\u0105 Europos tapatyb\u0119. 2024 m. rinkimai tikriausiai sugriov\u0117 \u0161\u012f konkret\u0173 siek\u012f. Ta\u010diau tai neb\u016btinai rei\u0161kia pa\u010dios demokratijos pabaig\u0105, o grei\u010diau per\u0117jim\u0105 prie neliberalizmo ES viduje. Illiberalizmas ry\u0161kiausias Vengrijoje, kur Viktoras Orbanas ir jo partija pama\u017eu apribojo spaudos, \u017eod\u017eio ir atstovavimo laisv\u0119, susidorodami su politiniais nesutarimais ir perimdami nacionalinio politinio diskurso kontrol\u0119, kartu i\u0161laikydami demokratijos aspektus, leisdami vengrams balsuoti. Kita vertus, nauji kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 blokai siekia ne pasitraukti i\u0161 ES, kaip per \u201eBrexit\u201c, o u\u017efiksuoti j\u0105 i\u0161 vidaus. Jie numato \u201etaut\u0173 Europ\u0105\u201c, kurioje demokratinis teis\u0117tumas i\u0161lieka nacionaliniu, o ES veikia kaip laisva koordinuojanti sien\u0173 saugum\u0105 ir ekonomin\u012f protekcionizm\u0105 institucija.<\/p>\n Pavojus slypi ne ES \u017elugime, o jos suzombime. Jei \u201ecordon sanitaire\u201c, u\u017ekarda, neleid\u017eianti pagrindin\u0117ms partijoms valdyti kra\u0161tutinius de\u0161iniuosius, visi\u0161kai sugrius, kaip galima teigti, kad tai atsitiko tokiose \u0161alyse kaip \u0160vedija, Suomija ir Italija, tuomet pagrindin\u0117s ES teisin\u0117s valstyb\u0117s vertyb\u0117s ir ma\u017eum\u0173 teis\u0117s gali b\u016bti i\u0161tu\u0161tintos, paliekant demokratin\u012f apvalkal\u0105, kuris veikia daugumos, atskirties principais.<\/p>\n Neliberalizmo normalizavimas<\/strong><\/p>\n Ry\u0161kiausias kra\u0161tovaizd\u017eio po 2024 m. pokytis yra anks\u010diau kilusi\u0173 id\u0117j\u0173 normalizavimas. \u201eRemigracijos\u201c arba \u201ej\u016brini\u0173 blokad\u0173\u201c s\u0105voka, kadaise apsiribojusi radikal\u0173 pakra\u0161\u010diu, \u012fsiliejo \u012f centro de\u0161in\u0117s Europos liaudies partijos (ELP) diskurs\u0105.<\/p>\n \u0160is \u201eintegravimas\u201c leid\u017eia kra\u0161tutiniams de\u0161iniesiems priimti \u012fstatymus, neprivalo valdyti Europos. Spausdami centro de\u0161ini\u0105j\u0105 EPP priimti savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f saugum\u0105 ir migracij\u0105, jie pasikeit\u0117 Overtono langas<\/em>. ES pereina nuo normatyvin\u0117s galios, propaguojan\u010dios \u017emogaus teises, \u012f \u201egeopolitin\u0119 komisij\u0105\u201c, orientuot\u0105 \u012f grie\u017etas sienas ir sandori\u0173 diplomatij\u0105.<\/p>\n Dar ne pabaiga?<\/strong>Kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 i\u0161kilimas ne\u017eymi tiesiogin\u0117s demokratin\u0117s politikos pabaigos, bet tikriausiai \u017eymi demokratin\u0117s politikos pabaig\u0105. liberalus<\/em> demokratinis sutarimas ES. Mes \u012f\u017eengiame \u012f gin\u010dytinos demokratijos er\u0105, kur teisi\u0173, pilietyb\u0117s ir teisin\u0117s valstyb\u0117s apibr\u0117\u017eimai yra kovos laukai, o ne bendros patalpos. \u201eDemokratija\u201c i\u0161liko, ta\u010diau ji yra ai\u0161kesn\u0117, gynybi\u0161kesn\u0117 ir labiau \u012f vid\u0173 nukreipta, nei kada nors ketino europinio projekto architektai.<\/p>\n<\/p><\/div>\n