Prezidentas užsiminė, kad Lietuva gynybai turi skirti 5,5% BVP, kad iki 2030 metų atsirastų susiskaldymas; teismas priteisė Clintui Eastwoodui 250 000 eurų
Užsienio reikalų ministras ragina tarptautiniu mastu reaguoti į Baltarusijos prezidento rinkimus
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį, gruodžio 27 d., paragino tarptautiniu mastu reaguoti į kitais metais vyksiančius Baltarusijos prezidento rinkimus. Budrys tai padarė penktadienį po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Tsikhanouskaya, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos vyriausiasis diplomatas pabrėžė, kad reikia stipraus tarptautinio atsako į sausio 26-osios „režimo surengtą Aleksandro Lukašenkos perrinkimo renginį“. Jis taip pat paragino tęsti sankcijų politiką ir didinti paramą demokratinėms jėgoms Baltarusijoje.
Penki kandidatai į HU-LCD partijos lyderį
Į Konservatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (HU-LCD) pirmininko postą pretenduoja penki kandidatai, penktadienį, gruodžio 27 d., pranešė partija. Penki kandidatai – buvę gynybos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas; Radvilė Morkunaitė-Mikulenienė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, dabar einanti laikinosios partijos pirmininkės pareigas; parlamentaras Žygimantas Pavilionis; ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas. Kasčiūno kandidatūrą partijų skyriai siūlė 65 kartus – daugiau nei bet kuris kitas kandidatas, išskyrus buvusią premjerę Ingridą Šimonytę, kuri atsisakė dalyvauti rinkimuose. Morkūnaitė-Mikulenienė siūlyta 29 kartus, Pavilionis – 21, Anušauskas – šešis, Rybakovas – vieną kartą. Penktadienio popietę kandidatai turėjo apsispręsti, ar dalyvauti rinkimuose.
Prezidentas sako, kad kabelių gedimai Baltijos jūroje nėra „atsitiktinumai“
Povandeninio elektros kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas nebeatrodo atsitiktinumas, ketvirtadienį, gruodžio 26 d., sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Pažeisti ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros elektros kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją, rodo, kad Baltijos jūroje vis dažniau nutrūksta kabeliai“, – sakė jis ketvirtadienį X poste ir pridūrė, kad „tai nebeatrodo atsitiktinumas“. Kalėdų dieną povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją, buvo atjungtas nuo tinklo, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose Baltijos jūroje vandenyse buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai. Pasak prezidentės, „jūrinės infrastruktūros apsauga turi būti keliama tiek NATO, tiek dvišaliu lygmeniu kaip pagrindinis Baltijos jūros bendradarbiavimo prioritetas“. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad augantis tokių incidentų skaičius turėtų būti įspėjimas NATO ir Europos Sąjungai (ES).
Lietuva gynybai turi skirti 5,5% BVP, kad iki 2030 metų atsirastų susiskaldymas
Lietuva gynybai turi skirti 5,5% savo BVP, kad iki 2030 metų būtų sukurta karinė divizija, trečiadienį, gruodžio 25 d., sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Mums tikrai reikia 5,5% bendrojo vidaus produkto, kad programa būtų įgyvendinta, kaip planuota iki 2030 metų. Čia kalbama ne tik apie padalijimą, jo formavimąsi žmonių atžvilgiu, bet ir apie ginkluotę, rezervus, infrastruktūrą. Kuriant padalinį daug kas lydi“, – TV3 žinioms sakė jis. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad Lietuva galėtų svarstyti galimybę nepaisyti Europos fiskalinės drausmės taisyklių, kad Lietuvos kariuomenėje per terminą būtų visiškai išplėtota divizija. Gynybos pareigūnai skaičiuoja, kad esant dabartiniam finansavimo lygiui, Lietuvos karinis padalinys visą operatyvinį pajėgumą pasieks tik 2036–2040 m., o ne 2030 m., kaip planuota iš pradžių.
Lietuvos ES komisaras tikisi, kad NATO susitars dėl gynybos finansavimo 2025 metais
Už gynybą ir kosmosą atsakingas Lietuvos komisaras Andrius Kubilius mano, kad kitais metais Nyderlanduose vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus susitarta dėl gynybos finansavimo didinimo. „Kiek pinigų įdėti, diskutuojama. Manau, kad kitų metų NATO viršūnių susitikime bus susitarta dėl didesnių nacionalinių investicijų, o ne dabartinių 2 proc. Galime spėlioti, bet NATO turi susitarti, koks turėtų būti procentas“, – pirmadienį, gruodžio 23 d., žurnalistams sakė ES komisaras. Trisdešimt dvi NATO šalys pernai Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime nustatė minimalią gynybos išlaidų ribą – 2% BVP.
Lietuvos teismas už neteisėtą atvaizdo naudojimą Clintui Eastwoodui priteisė 250 000 eurų
Klaipėdos apygardos teismas iš dalies patenkino Holivudo aktoriaus Clinto Eastwoodo ieškinį dėl neteisėto jo atvaizdo panaudojimo CBD produktams reklamuoti, iš buvusio dabar likviduojamos Lietuvos įmonės vadovo jam priteisė 250 000 eurų žalos atlyginimo. Eastwood’ui taip pat buvo priteistos palūkanos ir proporcingos bylinėjimosi išlaidos, teigiama pirmadienį, gruodžio 23 d., paskelbtame teismo pranešime. Teismo vertinimu, atsakovo Giedriaus Bučinsko vadovaujama Lietuvos bendrovė „Mediatonas“ vykdė kanabidiolio (CBD) produkto reklamos kampaniją, kurioje neteisėtai panaudojo Eastwoodo vardą, panašumą ir šlovę, publikavo straipsnius be jo sutikimo. Klaipėdos apygardos teismas bylą nagrinėjo antrą kartą. Iš pradžių teismas atmetė Eastwood ir Garrapata pareikštus ieškinius, nes jie neįrodė savo, kaip Mediatono kreditorių, statuso. Tada aktorius ir jo kompanija pareikalavo 50 000 eurų žalos atlyginimo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2021 metų spalį Los Andželo federalinis teismas įpareigojo Mediatoną sumokėti Eastwoodui ir Garrapatai 6,1 mln. JAV dolerių (5,26 mln. eurų).
Ministras Pirmininkas susitiko su Nyderlandų kolega
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas antradienį, gruodžio 24 d., Rukloje susitiko su Olandijos kolega Dicku Šofu ir išreiškė optimizmą, kad NATO lyderiai kitame viršūnių susitikime susitars dėl tikslo gynybai skirti bent 3 proc. BVP. „NATO šalių dėmesys ir investicijos į gynybą turi atitikti šalia mūsų esančias grėsmes, kurios šiuo metu sulaikomos didžiulės Ukrainos aukos kaina. Todėl mano vyriausybė yra įsipareigojusi gynybai finansuoti ne mažiau kaip 3,5% BVP ir kitų metų biudžete šį skaičių viršysime“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai sakė R. Paluckas. Paluckas sakė, kad Lietuva labai vertina Nyderlandų indėlį į Baltijos regiono ir viso Aljanso saugumą. Jis ypač akcentavo Nyderlandų oro gynybos sistemos „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje pratyboms pernai liepą.
Lietuva pasienyje stebėjimo sistemai atnaujinti skirs 15 mln
Lietuva planuoja panaudoti Europos Komisijos (EK) skirtą 15 milijonų eurų elektroninėms sienų stebėjimo sistemoms atnaujinti keturiose pasienio stotyse prie šalies sienos su Rusija. Vidaus reikalų ministerija pirmadienį, gruodžio 23 d., pranešė, kad sistemos bus atnaujintos Rociškių pasienio stotyje (22,4 km ruože), Vištyčio pasienio stotyje (34,4 km), Viešvilės pasienio stotyje (30,6 km), Plaškių pasienio stotis (25,9 km). Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) atnaujinimą planuoja pradėti kitais metais, o baigti – 2027 metais, nurodė ministerija ir pridūrė, kad paraiškoje Komisijai Lietuva taip pat prašė pinigų dar devynioms pasienio stotims, tačiau lėšų atnaujinimui nebuvo gauta. sistemos.
Seimas patvirtino atnaujintą susitarimą su Latvija dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų
Lietuvos Seimas pirmadienį, gruodžio 23 d., patvirtino atnaujintą Lietuvos ir Latvijos susitarimą dėl greitosios medicinos pagalbos pasienio zonoje. Parlamentas praėjusią savaitę vienbalsiai balsavo už susitarimus. Dviejų kaimyninių šalių sveikatos ministrai atnaujintą susitarimą pasirašė liepą. Ratifikavus sutartį, abiejų šalių greitosios medicinos pagalbos tarnybos sudarys papildomą susitarimą, kuriame bus nustatyta tiksli pagalbos prašymo ir teikimo tvarka bei skambučių iš pasienio zonos registravimo ir persiuntimo tvarka.
Sekite mus Facebook ir X!
