Linas Jegelevičius
2024-ieji Lietuvoje paženklinti keliais reikšmingais įvykiais įvairiuose sektoriuose. BNN susisiekė su skirtingų sluoksnių asmenimis, kad sužinotų, kurios 2024 m. akimirkos paliko stipriausius įspūdžius jų prisiminimuose.
BNN kreiptasis pakomentuoti 2024-ųjų įvykių, Vilniuje įsikūrusio Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala nurodė savo feisbuko įrašą, apibendrinantį metų įvykius.
Kalbėdamas apie Rusiją, jis pažymėjo, kad nors jos pažanga Ukrainoje 2024 m. buvo šiek tiek spartesnė nei 2023 m., pelnas išliko gana nedidelis. Jo analizės duomenimis, lapkritį Rusija užėmė mažiau nei 3000 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos – tik 0,5% viso Ukrainos žemės ploto.
„Nepaisant šių minimalių laimėjimų ir ekonominės įtampos, Rusija ir toliau deda pastangas papildyti savo pajėgas. Analitikas pažymi, kad 43% Rusijos 2025 metų biudžeto skiriama su karu susijusioms išlaidoms, tokios išlaidos ilgalaikėje perspektyvoje yra netvarios“, – sako jis.
Tuo tarpu Ukrainos diplomatinės pastangos davė prieštaringų rezultatų, ypač Vakarų sostinėse, tokiose kaip Vašingtonas, tvirtina L. Kojala.
„Pavyzdžiui, prezidento Zelenskio vizitas į JAV spalį, kartu su Pergalės planu, nesugebėjo įgyti reikšmingos traukos tarp amerikiečių. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Ukraina pakeitė savo žinutes ir prisistatė kaip taikos šalininkė. Toks požiūris gali padėti atremti kritikus, kurie Ukrainą laiko kliūtimi pastangoms nutraukti ugnį“, – sakė GSSC vadovas.
Nepaisant diskusijų apie Vakarų eros nuosmukį, JAV išlieka stiprybės pozicijoje, tvirtina Kojala.
„JAV ekonomika yra tvirta, jos nominalusis BVP sudaro 26% pasaulio ekonomikos. Be to, JAV išlaidos gynybai sudaro daugiau nei trečdalį pasaulinių karinių išlaidų“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie Kiniją, Kojala atkreipė dėmesį į keletą iššūkių, su kuriais susiduria šalis, įskaitant silpną vidaus vartojimą, nekilnojamojo turto burbulą, stringančias investicijas ir demografines problemas.
„Didėjanti geopolitinė įtampa su Vakarų valstybėmis gali dar labiau stabdyti Kinijos augimą. Šalis turės atidžiai pasverti išlaidas remiant tokius agresorius kaip Rusija ir pragmatiškų santykių su turtingomis Vakarų valstybėmis palaikymo naudą“, – apibendrino Kojala.
Klaipėdietis misionierius Hermanas Šulcas BNN sakė, kad besitęsiantis kraujo praliejimas Ukrainoje ir vis nauji konfliktai visame pasaulyje, ypač Afrikoje, 2024 metais paliko neišdildomą pėdsaką jo atmintyje.
Don Bosko tėvas salezietis Šulcas daug metų praleido kaip misionierius Afrikoje, skirdamas savo pastangas padėti vietos vaikams įveikti skurdą ir kančias.
„Sudane besitęsiantis pilietinis karas sukėlė katastrofiškų humanitarinių pasekmių, išryškindamas pasaulinių krizių valdymo institucijų ribotumą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie 2024-uosius savo jaunimo sodyboje Kretingos rajone, vakarų Lietuvoje – ją valdo nuo 2010 metų – misionierius akcentavo daugybę edukacinių, sportinių ir mentorystės renginių, skirtų vaikams, tarp jų ir iš vaikų globos namų atvykusiems bei finansinių sunkumų patiriančioms šeimoms.
Sodyboje taip pat gyvena žąsų ir vištų pulkas. Neseniai tarp jo kompanionų gyvūnų išaugo ir du jauni asilai, kurie prisijungė prie keturių nuolatinių ponių.
„Tikiuosi, kad Naujieji metai pagaliau atneš daugiau taikos kiekviename iš mūsų ir kiekvienoje šalyje, ypač tose, kurios įsipainioja į karą“, – sakė Šulcas.
Lietuvos politologas, profesorius, tarptautinių santykių ir saugumo studijų ekspertas Tomas Janeliūnas BNN kreiptasis pabrėžė, kad 2024 metais pasaulinis dėmesys „suprantamai“ buvo nukreiptas į kruvinus konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.
„Tikiuosi, kad Naujieji metai mums visiems atneš daugiau ramybės. Yra rimtų priežasčių manyti, kad rezoliucija Ukrainoje gali būti horizonte, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusį valdžios pasikeitimą Vašingtone“, – sakė analitikas.
Tačiau jis pripažįsta, kad Rusija išliks karinga ir nesulaikoma, ypač todėl, kad pagrindinės „raudonosios linijos“ vis dar egzistuoja Vakarų politikų ir visuomenės galvose.
„Rusija išnaudoja ir manipuliuoja šiomis baimėmis, ypač žaisdama „branduolinio eskalavimo“ baime… Mano nuomone, pagrindinis Rusijos tikslas yra atgrasyti NATO nuo tiesioginio įsitraukimo į karą su Rusija. Tai reiškia, kad pati Rusija siekia išvengti konfrontacijos su NATO pajėgomis (ypač JAV), nes baiminasi, kad toks konfliktas privestų prie jos visiško pralaimėjimo. Ir būtent taip atsitiktų net ir dabar, nepaisant vykstančių diskusijų apie tariamą Vakarų nepasirengimą, traukiančius karinius gamybos pajėgumus ar nepakankamai aprūpintus karinius dalinius“, – prognozuoja T. Janeliūnas.
Kai Vakarai pakeis savo mąstymą nuo „eskalavimo baimės“ prie supratimo, ko Rusija iš tikrųjų bijo, tada bus galima derėtis ir veikti iš „jėgos pozicijų“, pabrėžė jis.
Lukui Kubiliui, iškiliam Lietuvos kiokušin karatė sportininkui ir karatė mokyklos „Shodan“ savininkui, 2024-ieji įsiminė kaip metai, kai saujelė Shodan sportininkų nuskynė laurus daugelyje tarptautinių varžybų, įskaitant „The Karate Champion of Champions“, prestižiniame turnyre, kuris debiutavo Tokijuje, Japonijoje, praėjusių metų liepą.
„Šis vienos dienos renginys buvo apdovanotas dideliu prizu ir buvo „Dream Festival 2024“ tarptautinio turnyro, kuriame dalyvavo 3 758 dalyviai iš 21 šalies, dalis“, – sakė „Shodan“ savininkas.
Pastebėtina, kad kelionės į Tokiją metu jis susidūrė su jaunu japonų karateku, kuris Kubiliaus pavyzdžiu įvertino jo paties sėkmę tapus šalies čempionu ir užsitarnavęs teisę atstovauti Japonijai artėjančiame pasaulio čempionate.
Anksčiau, gegužę, Lietuvos kiokušin karatė kadetų ir jaunimo čempionate Shodan sportininkai varžybose iškovojo įspūdingą 31 medalį, iš kurių 15 aukso, dešimt sidabro ir šeši bronzos.
„Shodan mokykla išlaikė lyderio pozicijas, užsitikrinusi pirmąją vietą bendroje klubo įskaitoje“, – išdidžiai minėjo L. Kubilius.
Iš kitų žymesnių 2024 metų sporto įvykių L. Kubilius išskyrė Paryžiaus olimpiadą ir Europos futbolo čempionatą.
Palangos savivaldybės tarybos narys Eimutis Židanavičius reikšmingiausiu pasauliniu 2024 metų įvykiu įvardijo Donaldo Trumpo pergalę lapkritį vykusiuose JAV prezidento rinkimuose.
„Visi politiniai naratyvai sukosi apie tą įvykį ir tai, ką jo sugrįžimas į valdžią reiškia NATO, Europai, Ukrainai ir mums“, – BNN sakė Židanavičius.
Primename, kad D. Trumpas atkovojo prezidento postą po to, kai išgyveno pasikėsinimą nužudyti, per kurį kulka nugraužė jo ausį.
Be kitų reikšmingų tarptautinių politinių įvykių, jis pabrėžė Darbo partijos triuškinamą pergalę JK, kuri rodė esminį šalies politinio kraštovaizdžio pasikeitimą.
Židanavičius taip pat pažymėjo, kad Lietuva dėmesio sulaukė 2024 metais surengusi trejus svarbius rinkimus: prezidento rinkimus ir Europos Parlamento rinkimus gegužę, o po jų – visuotinius rinkimus spalį.
Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda perrinktas antrai kadencijai. Gegužės 26 d., 26 d., vyko antrasis rinkimų turas, kuriame Nausėda užsitikrino lemiamą pergalę prieš premjerę Ingridą Šimonytę, surinkusi 75 proc. balsų – didžiausią persvarą per visą Lietuvos rinkimų istoriją.
Seimo rinkimuose centro kairieji socialdemokratai triumfavo prieš premjerės Šimonytės vadovaujamą centro dešinės Tėvynės sąjungos vyriausybę. Socialdemokratai užsitikrino 52 vietas 141 vietos parlamente ir sudarė koaliciją su Demokratų sąjunga „Už Lietuvą“ ir Nemuno aušra, mėgaudamiesi patogia 86 vietų dauguma.
„Rinkimuose mane nustebino nepatyrusios, labai margos ir kitiems koalicijos partneriams nenuspėjamos „Upės aušros“ partijos iškilimas“, – sakė E. Židanavičius.
Gegužės 12 d. per prezidento rinkimus vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Ji siekė pataisyti Konstituciją, kad būtų leista turėti dvigubą pilietybę. Nors pataisai pritarė 74,49% rinkėjų, iniciatyva žlugo dėl nepakankamo aktyvumo, nes nepasiekė reikiamo visų užsiregistravusių rinkėjų balsų slenksčio.
Į pensiją išėjusiam Lietuvos kariuomenės vadui Valdui Tutkui reikšmingiausi 2024 metų įvykiai buvo susieti su gynybos pramone.
„Deja, karas Ukrainoje ir toliau nusinešė žmonių gyvybes, o žuvusiųjų ir aukų skaičius didėja, nepaisant pakartotinių raginimų abiem pusėms derėtis dėl taikos susitarimo. Kai Trumpas dabar eina savo pareigas, taikos derybos Ukrainoje greičiausiai įgis formą ir galbūt priims rezoliuciją“, – sakė jis.
Primename, kad 2024 metais Lietuva ir Vokietija sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje, sudarydamos keletą reikšmingų susitarimų.
Vokietijos gynybos įmonė „Rheinmetall“ bendradarbiavo su Lietuva, siekdama įkurti modernią 155 mm artilerijos šaudmenų gamybos įmonę Baisogaloje, vidurio Lietuvoje. Maždaug 180 milijonų eurų vertės projektu siekiama sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus ir sustiprinti pramonės bazę.
Objektas statomas 340 hektarų teritorijoje, o eksploataciją tikimasi pradėti 2026 m. viduryje.
2024 metų rugsėjį Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius Berlyne pasirašė visapusišką bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį. Ši sutartis nustato teisinę bazę nuolatiniam vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje – tai pirmasis Vokietijos nuolatinis užsienio karinis dislokavimas po Antrojo pasaulinio karo. Sutartyje taip pat išdėstytos nuostatos dėl atleidimo nuo mokesčių, socialinių išmokų, profesinės kvalifikacijos pripažinimo Vokietijos kariams ir Lietuvoje veikiančioms valstybės įmonėms.
Po susitarimo Lietuva inicijavo karinės bazės statybą Rūdninkuose, netoli sostinės Vilniaus ir netoli Rusijos sienos. Tikimasi, kad iki 2027 metų pabaigos šioje bazėje bus iki 4000 vokiečių karių.
2024 metų gruodį Lietuva sutiko iš Vokietijos nupirkti 44 tankus Leopard 2 – tai didžiausias iki šiol šalies gynybos įsigijimas. Sutartį įformino naujoji Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Sekite mus Facebook ir X!
