Šie du įvykiai laikomi tiesioginiu iššūkiu trapiai geopolitinei pusiausvyrai, kurią serbų Vučičius praleido daugiau nei dešimtmetį kurdamas, o tai reiškia, kad jis pritaria Vakarų vertybėms ir ES politikai, kartu palaikydamas tvirtus ryšius su Rusija ir Kinija.
„Mes mylime Maskvą ir Vašingtoną, ir visus pasaulyje, bet Serbija yra mūsų brangiausia ir mylimiausia“, – sakė Vučičius. „Mes bet kokia kaina ginsime Serbijos interesus. Netrūks ir nebus katastrofos”, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad JAV sankcijų grėsmė nėra nukreipta konkrečiai į Serbiją, o veikiau kadenciją baigusios Bideno administracijos postūmis surengti „visapusišką ataką prieš Rusiją, ne tik naftos ir dujų gavybą, bet ir visas susijusias įmones“.
Serbija iki kovo 12 d. turi užbaigti savo galutinius finansinius sandorius su „Gazprom“ ir „Gazprom Neft“ bei pakeisti NIS nuosavybės struktūrą, todėl Vengrijos MOL gali pradėti pirkti Rusijos akcijų paketą. Vučičius paskelbė, kad kalbėsis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad išspręstų šį klausimą.
Tuo tarpu Vučičius grumiasi su vidaus krize, įskaitant kelias savaites trukusius protestus visoje šalyje – vieni didžiausių Serbijos istorijoje, kuriuos sukėlė statybų nesėkmė Novi Sado traukinių ir autobusų stotyje, per kurią žuvo 15 žmonių, o daugelis kitų buvo sužeisti.
„Tai vyksta itin netinkamu momentu Vučičiui, kai dėl studentų protestų jis smogiamas iš visų pusių vidaus fronte“, – sakė Vukas Vuksanovičius, ne Vakarų įtakos Balkanuose ekspertas ir Belgrado centro vyresnysis mokslo darbuotojas. „Dujų tiekimo problema, iškilusi šildymo sezono viduryje, neišvengiamai lems kainų augimą“.
