Praėjusią savaitę prezidentas Nausėda D. Trumpo Grenlandijos pasisakymus pavadino nepriimtinais; į Lietuvą atkeliavo nauja 50 JLTV partija
„Wizz Air“ atnaujina skrydžius Vilnius–Tel Avivas
Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ atnaujina pernai spalį sustabdytus skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą. Aviakompanija ketvirtadienį, sausio 16 d., pranešė, kad skrydžiai vyks tris kartus per savaitę: trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Toks sprendimas priimtas po to, kai trečiadienį, sausio 15 d., Izraelis ir palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ pasiekė susitarimą dėl įkaitų paleidimo ir paliaubų Gazos Ruože.
Lietuvos pasieniečiai Baltarusiui trenkia bauda
Lietuvos pasieniečiai Medininkų pasienio kontrolės punkte sustabdė dar vieną baltarusį, demonstruojantį draudžiamus simbolius, trečiadienį, sausio 15 d., pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Antradienį, sausio 14 d., pareigūnai tikrino iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų ir automobilių dokumentus. Tarp jų buvo ir baltarusiškų numerių automobilis „Volkswagen Caravelle“, kurį vairavo 62 metų Baltarusijos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki rugpjūčio mėnesio. Jo dokumentai buvo tvarkingi, tačiau pasieniečiai ant automobilio salono veidrodėlio pastebėjo vimpelą, kuris buvo aiškiai matomas ir buvo susijęs su buvusios Sovietų Sąjungos desantininkų pajėgomis. Jame, be kitų sovietinių simbolių, puikavosi dvispalvė Šv. Jurgio juosta ir sovietinė vėliava. Lietuvoje sovietinės simbolikos viešas demonstravimas draudžiamas. Dėl to pasieniečiai Baltarusijos piliečiui skyrė 150 eurų baudą ir vimpelą konfiskavo. Tik tada baltarusiui buvo leista keliauti į savo šalį.
Lietuva dviem laivais prisideda prie NATO misijos Baltijos jūroje
Lietuvos karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje paskyrė du laivus, kurie trečiadienį, sausio 15 d., išplaukė, pranešė Lietuvos kariuomenė. Pagal NATO operacijos „Baltic Sentry“ veiksmų planą buvo suaktyvinti priešminų ir patruliniai laivai, kurie išplaukė į Baltijos jūrą. Operacijos metu Lietuvos laivai vykdys patruliavimo ir stebėjimo užduotis, glaudžiai bendradarbiaus su NATO sąjungininkų pajėgomis ir naudos modernias technologijas, kad būtų galima operatyviai aptikti ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms. NATO operacija vykdoma kaip atsakas į povandeninių kabelių tarp Estijos ir Suomijos pažeidimus, siekiant užkirsti kelią galimiems bandymams pakenkti povandeninei infrastruktūrai ir sustiprinti regioninį saugumą po to, kai Baltijos jūroje buvo pažeistas vienas elektros ir keturi telekomunikacijų kabeliai.
Ministerija nagrinės JAV sprendimą apriboti dirbtinio intelekto lustų eksportą į Lietuvą
Lietuvos ūkio ir inovacijų ministras Lukas Savickas trečiadienį, sausio 15 d., sakė nagrinėsiantis neseniai priimtą JAV sprendimą įtraukti Lietuvą tarp šalių, kurioms bus taikomi dirbtinio intelekto lustų eksporto apribojimai. „Kol kas iki galo nesuprantu, kodėl JAV priėmė tokį sprendimą. Rytoj turėsiu galimybę paklausti JAV ambasadoriaus apie tai ir kokia yra to priežastis (…). Visus sprendimus galima priimti, keisti, atšaukti. Tai yra dvišalis klausimas“, – žurnalistams sakė Savickas. Vis dėlto, anot jo, Lietuvos verslo atstovai kol kas nenurodė, kad JAV sprendimas jiems būtų labai paveiktas. Lietuva dėjo politines pastangas parodyti savo „antikinišką poziciją“ ir dirbo su Taivanu, tačiau atrodo, kad to nepakako tinkamam įvaizdžiui sukurti, naujienų svetainei 15min.lt sakė politologas Tomas Janeliūnas. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad JAV sprendimas gali būti susijęs su sankcijų vengimo rizika, nes Baltijos šalys minimos reeksporto į Rusiją ir Centrinę Aziją kontekste.
Aukščiausiasis teismas nusprendė, ar prezidentas gali patvirtinti nepilną ministrų kabinetą
Lietuvos Konstitucinis Teismas trečiadienį, sausio 15 d., sutiko nagrinėti opozicijos prašymą, kuriuo kvestionuojamas Prezidento Gitano Nausėdos dekreto, kuriuo tvirtinamas nepilnas ministrų kabinetas, atitiktis Konstitucijai. Peticiją įteikė grupė konservatorių parlamentarų po to, kai Nausėda pritarė premjero socialdemokrato Gintauto Palucko ministrų kabinetui, kurį sudaro dvylika, o ne keturiolika. Opozicijos parlamentarai siekia paaiškinimo, kiek ministrų reikia, kad vyriausybė būtų teisėta. Jie teigia, kad nepilno ministrų kabineto formavimas sumenkina ministrų skyrimo terminus ir gali sudaryti sąlygas pažeisti konstitucinį atsakingo valdymo principą. Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucija nenustato jokių terminų užimti likusias pareigas naujai suformuotoje vyriausybėje. Pareiškėjai teismo prašo išsiaiškinti, ar pirminis tik dalies ministrų kabineto skyrimas neprieštarauja šiai nuostatai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.
Į Lietuvą atkeliauja nauja 50 JLTV partija
Sausio mėnesį į Lietuvą atkeliavo nauja 50 JAV pagamintų lengvųjų taktinių mašinų (JLTV) partija, trečiadienį, sausio 15 d., pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos kariuomenė iš viso turės 500 JLTV, kai likę amerikiečių gamybos automobiliai bus pristatyti vėliau šiais metais, rašoma pranešime spaudai. JLTV pirkimas prasidėjo 2019 m., kai Gynybos ministerija pasirašė sutartį su JAV vyriausybe. Pirmasis projekto etapas baigtas pernai, Lietuvos kariuomenei pristatyta 200 transporto priemonių. Antrajame etape iš viso bus 300 JLTV, kuriuos pagal 2022 m. pasirašytą sutartį Lietuvos kariuomenei pagamins JAV įsikūrusi „Oshkosh Defense“. Kariuomenė pranešė jau gavusi dvi antrojo etapo siuntas, kurias sudaro 35 ir apie 150 JLTV. atitinkamai. Pagal sutartį likusios transporto priemonės turi būti pristatytos iki šių metų pabaigos.
Lietuvos LVŽS prisijungia prie Europos konservatorių ir reformistų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tapo Europos konservatorių ir reformatorių partijos nare. Šiam žingsniui antradienį, sausio 14 d., Briuselyje vienbalsiai pritarė ECR taryba, pranešė LFGU. Jos vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad toks sprendimas rodo pasitikėjimą LVŽS ir pridūrė, kad partija įrodė esanti patikima ir lygiavertė žaidėja Europos politikoje. Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį taip pat perėmė ECR vadovavimą, pakeitęs Italijos ministrą pirmininką Giorgia Meloni. ECR Europos Parlamente turi 80 narių ir yra ketvirta pagal dydį frakcija. ECR vienija 21 politinę partiją iš 19 Europos šalių.
Lietuva neatmeta galimybės siųsti karius į Kijevą, jei to paprašys
Jei Kijevas prašytų į Ukrainą dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvos, karius, Vilnius šį klausimą aptartų su sąjungininkais, antradienį, sausio 14 d., sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Kalbėdavomės su savo sąjungininkais ir partneriais apie tai, kaip tai atrodo, ir su Ukraina, kaip tai atrodo. Priminsiu, kad po Paryžiaus viršūnių susitikimo, kai prezidentas (Emmanuelis) Macronas, be kita ko, pakvietė Lietuvos prezidentą aptarti iniciatyvą įvairiomis formomis plėsti karinį įsitraukimą Ukrainoje, Lietuva tokios galimybės neatmetė“, – sakė vyriausiasis Lietuvos diplomatas. pasakojo LRT televizijos laidai. Budrys pažymėjo, kad Lietuva yra saugumo tiekėja regione, prisidedanti ne tik diplomatiškai, bet ir kitomis priemonėmis.
Viešojo saugumo tarnyba pradeda saugoti „LitPol Link“ infrastruktūrą
Lietuvos viešojo saugumo tarnyba (VPT) antradienį, sausio 14 d., pradėjo saugoti „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija Alytaus skirstyklą ir transformatorių pastotę, per kurią vasarį Baltijos šalių elektros tinklai bus sinchronizuojami su kontinentinės Europos tinklu. Iš pradžių PSS šių objektų apsaugą iš privačios saugos įmonės turėjo perimti balandį. Tačiau ministrų kabinetas sausio pradžioje skubiai pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui paspartinti šį perėjimą. Šis žingsnis įvyko prieš vasario 8 dieną planuojamą Baltijos tinklų atjungimą nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklu. Tai taip pat atspindi padidėjusį susirūpinimą saugumu Baltijos jūros regione po incidentų, kai buvo pažeisti elektros ir telekomunikacijų kabeliai.
Lietuvos vadovai nekviesti į D. Trumpo inauguraciją
Kitą savaitę vyksiančioje išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus, pirmadienį, sausio 13 d., pranešė Prezidentūra. Trumpo atstovė spaudai Caroline Leavitt anksčiau sakė, kad į ceremoniją buvo pakviesti ir kiti užsienio lyderiai. Renginyje turėtų dalyvauti Italijos ir Vengrijos ministrai pirmininkai bei Argentinos prezidentas. Trumpo inauguracija Vašingtone įvyks sausio 20 d.
Prezidentas Trumpo Grenlandijos pastabas vadina nepriimtinomis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, sausio 13 d., išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus dėl Grenlandijos kontrolės perėmimo apibūdino kaip nepriimtinus ir ragino gerbti suverenitetą. „Kol kas matome pareiškimus, kurie kvestionuoja valstybių sienas. Tai nepriimtina XXI amžiuje. Kiek pamenu, XIX amžius buvo paskutinė era, kai buvo perkamos ir parduodamos teritorijos“, – žurnalistams sakė Nausėda. „Šiandien gyvename XXI amžiuje ir turime gerbti teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ypač pasauliniu mastu pripažintų valstybių, kurios laikosi demokratijos principų. Taigi, vertinkime tai kaip nesusipratimą“, – sakė jis.
Sekite mus Facebook ir X!
