Lietuvos valstybės gynybos išlaidos 2026-2030 metais sieks 5-6% šalies BVP, kad būtų lengviau formuoti kariuomenės divizijas, penktadienį, sausio 17 d., nusprendė Lietuvos valstybės gynimo taryba.
Prezidentas Gitanas Nausėda po tarybos posėdžio žurnalistams sakė, kad Vyriausybė „sutiko 2026–2030 metais gynybai nukreipti 5-6% BVP“.
Jis paaiškino, kad susitarimas padės išlaikyti gynybos išlaidas per šį laikotarpį vidutiniškai 5,5 proc.
Nausėda teigė, kad Lietuva turi iki 2030 metų pasiekti pilną padalinio ir kitos ypatingos svarbos infrastruktūros pajėgumą, o ne „kada nors tolimoje ateityje“.
Jis taip pat sakė, kad tikisi „maksimalaus institucijų mobilizavimo“.
„Rusijos karinės agresijos galimybė vis dar yra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai dėti pastangas stiprinti apsaugą ir atgrasymą bei skirti tam daugiau išteklių“, – sakė Lietuvos vadovė.
„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė NATO aljanse, tačiau tai bus veiksminga tik tada, jei būsime pasirengę gintis“, – pridūrė jis.
Po pernai lapkritį prezidentės vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos posėdžio gynybos pareigūnai paskelbė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui, Lietuvos kariuomenės divizija visą operatyvinį pajėgumą galėtų pasiekti 2036–2040 m., o ne 2030 m., kaip planuota anksčiau.
Šiais metais Lietuva gynybai planuoja išleisti apie 2,5 mlrd. eurų, arba kiek daugiau nei 3% BVP. Tačiau praėjusių metų pabaigoje pradėjusi eiti pareigas naujoji Vyriausybė šių metų vyriausybės skolinimosi limitą padidino iki maždaug 800 mln.
Valstybės gynimo tarybą, kuriai pirmininkauja Lietuvos prezidentas, taip pat sudaro Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Taip pat skaitykite: BNN ANALIZĖS | Lietuvos valdžia neigia, kad Rusija šalyje išlaiko reikšmingus žvalgybos pajėgumus
Sekite mus Facebook ir X!
