Nuomonės kūrinys
Latvijos susisiekimo ministerija ruošiasi pratęsti ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojos Ingunos Strautmanės kadenciją Ventspilio laisvojo uosto valdyboje, nepaisant to, kad jos metu krovinių apyvarta smarkiai sumažėjo. Šis rezultatas meta šešėlį jos kompetencijai ir tinkamumui eiti pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent susisiekimo ministras Kasparas Briškens ne kartą stūmė Strautmanę kandidatuoti, kyla pagrįstų abejonių, ar ministras išvis domisi didžiausių Latvijos uostų padėtimi ir ar jis yra pasirengęs ką nors padaryti, kad situacija gelbėtų. .
Jei Susisiekimo ministerija tikrai nori stiprinti Latvijos ekonomiką ir tobulinti valdymą, prasmingiau būtų skelbti atranką, siekiant surasti kandidatą, galintį pasiūlyti naujų ir veiksmingų idėjų, kurios pagerintų situaciją, o ne toliau įdarbinti žmones, kurių darbas nepadeda. apčiuopiamų rezultatų. Atrankos procesas galėtų padėti surasti profesionalius ir motyvuotus žmones, kurie būtų pasirengę prisiimti atsakomybę už laisvojo uosto plėtrą, o ne toliau palaikyti sistemą, kuri atrodo įstrigusi rutinoje ir neduodanti reikiamų rezultatų Latvijos uostų plėtroje. .
Paskelbus atrankos procesą būtų galima užtikrinti, kad kandidatas būtų ne tik politiškai priimtinas, bet ir pajėgus apčiuopiamai patobulinti valdymą,
didinti efektyvumą ir sukurti ilgalaikę vertę Latvijos ekonomikai. Tai būtų žingsnis į priekį. Tai užtikrintų, kad svarbios valstybės struktūros būtų valdomos pagal aukščiausius profesinius standartus ir tinkamiausių žmonių.
Tačiau pasiūlius Strautmanei pakartotinai eiti Ventspilio laisvojo uosto valdybos pirmininkės pareigas, susidaro įspūdis, kad kito kandidato Briškenas nesvarstė. Kaip liudija Teisės aktų portale paskelbtas įsakymas. Be to, projektų nuomonių pateikimo terminas yra tik keturios darbo dienos, o tai aiškiai rodo, kad niekas atsakingas nėra suinteresuotas kitokiomis nuomonėmis dėl jos tinkamumo šioms pareigoms. Nei Susisiekimo ministerijai, nei ministrų kabinetui šis galimai vieno žmogaus sprendimas, regis, netrukdo.
Krovinių apimčių kritimas Strautmanės kadencijos metu buvo dramatiškas
2019 metais Strautmanei pradėjus eiti Ventspilio laisvojo uosto pirmininko pareigas, Ventspilio uosto apyvarta siekė 20,6 mln. Kita vertus, 2024 m. krovinių kiekis siekė tik 8,2 mln. tonų. Galima būtų iškelti sudėtingą geopolitinę situaciją, bet tuo pačiu laikotarpiu ir ta pačia geopolitine situacija, pavyzdžiui, Liepojos uostas sugebėjo išlaikyti pastovų plėtros tempą. Be to, didžiausių Latvijos konkurentų – Klaipėdos ir Talino – uostai per tą patį laikotarpį net sugebėjo padidinti atitinkamą krovinių apyvartą.
Kadangi didžioji Ventspilio laisvojo uosto direkcijos pajamų dalis yra susijusi su uosto mokesčiais už įplaukiantiems į uostą laivams, krovinių apimčių kritimas tiesiogiai veikia ir Ventspilio laisvojo uosto direkcijos biudžetą bei galimybes finansuoti įvairius projektus.
Kodėl Ventspilio laisvojo uosto valdybos pirmininkui nuo 2019 iki 2023 metų buvo mokamas 200 000 eurų atlyginimas?
Pagal Ventspilio laisvojo uosto direkcijos taisykles, laisvojo uosto valdybai tenka daug įsipareigojimų, kuriuos vargu ar pavyks įvykdyti per vieną dieną, kai valdybos nariai vyksta į Ventspilį susitikti. Yra labai daug klausimų, reikalaujančių gilios analizės ir daug laiko, nes kitu atveju kyla klausimas – kodėl būtent Ventspilio laisvojo uosto valdybos pirmininkui 2019–2023 metais buvo išmokėta 200 000 eurų darbo užmokestis?
Šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo įtarti interesų konfliktą. Nes pasirodo, kad Strautmanės kadencijos metu, kai ji buvo Susisiekimo ministerijos Valstybės kapitalo akcijų departamento direktorė, ji taip pat buvo atsakinga už savo veiklos stebėseną kaip Ventspilio laisvojo uosto valdybos pirmininkė! Galbūt dėl to Ventspilio laisvojo uosto direkcija kažkodėl „praleido“ aiškų pinigų švaistymą valdybos narių prabangai. Pavyzdžiui, į tarptautinę parodą „Translogistica Uzbekistan 2023“ išskridę 35 žmonės. 32 iš jų skrido ekonomine klase, o du Ventspilio laisvojo uosto direkcijos nariai – Igors Udodovas ir Inguna Strautmane bei dabar „Ventas osta“ valdybos narė ir Susisiekimo ministerijos Plėtros ir finansinio planavimo departamento direktorė Baiba Vīlipa – verslo klase. Ventspilio laisvojo uosto direkcija už kiekvieną sumokėjo po 4 084,3 Eur. Skraidymas ekonomine klase būtų kainavęs 1 772,02 Eur. Neoficialiomis žiniomis, tai įprasta Ventspilio laisvojo uosto direkcijos praktika.
Kiek vienas žmogus gali nuveikti sėdėdamas keliose sėdynėse vienu metu?
Verta paminėti, kad sausio 1 d. įsigalios pataisos „Dėl interesų konflikto prevencijos valstybės pareigūnų veikloje“. Šiose pataisose nurodoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijų aukštesnieji pareigūnai savo pareigas gali derinti tik su viena kita apmokama ar kitaip apmokama pareigybe, bet ne su akcinio kapitalo bendrovės valdybos nario pareigomis. Tai nesutrukdė Strautmanei sujungti Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojos pareigas su Ventspilio laisvojo uosto valdybos pirmininkės pareigomis.
Susisiekimo ministerija taip pat neatsižvelgė į prieš porą metų Valstybės kontrolės išsakytą susirūpinimą, ar pareigybių sujungimas nekenkia tiesioginių valstybės tarnautojo pareigų vykdymui, taip pat į valstybės tarnautojų veiksmus. auditorių pripažintas kapitalo įmonių valdymas – ministerijos vykdoma kapitalo įmonių valdymo veikla tik iš dalies atitinka gero valdymo praktikos principą.
Ministerijos pareigūnams kiekvienas Latvijos gyventojas turi atlyginimą su sumokėtais mokesčiais, ir tai suteikia teisę visuomenei paklausti – kas nuveikta už tuos pinigus, kuriuos mes jums mokame? Kiek produktyvumo iš viso įmanoma sėdint dviejose, trijose ar daugiau kėdžių vienu metu?
Strautmanės atveju yra trys kėdės – Mersrago uosto, kuriame ji dirbo nuo 2013 m., valdybos narei per dešimt metų išmokėta 21 569 Eur; Ventspilio laisvojo uosto valdybos narė, kuriai per ketverius metus išmokėta 196 902 Eur; ir Susisiekimo ministerijoje, kur ėjo Valstybės kapitalo akcijų departamento direktorės pareigas (2018 m. – 2024 m. lapkričio mėn.). Ingunai Strautmanei per ketverius metus, kadencijai Susisiekimo ministerijoje, kai ji buvo ir Ventspilio laisvojo uosto valdybos pirmininkė, buvo sumokėta 207 802 eurai – tik šiek tiek daugiau nei už darbą laisvajame uoste.
Be šių trijų stabilių kėdžių, buvo ir pora premijų – Kelių eismo saugumo direkcija, kur jai 2019 metais buvo išmokėta 2534 Eur, ir Europos geležinkelių linijos, kuriose Strautmanė buvo akcininkų atstovė 2020 ir 2021 metais.
Europos geležinkelių linijos, beje, yra atsakingos už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Latvijoje, įskaitant liūdnai pagarsėjusį polių kūrimą Dauguvos upėje. Akcininko atstovo pareigos išvardintos „Viešojo asmens kapitalo akcijų valdymo ir jų kapitalo bendrovių valdymo įstatyme“. Tačiau, turint omenyje visus su „Rail Baltica“ susijusius sunkumus ir skandalus, sunku patikėti, kad Strautmanė šiame poste buvo aukščiausia.
Tuo galima paaiškinti Briškenso aistrą Ventspilio laisvojo uosto vadove matyti būtent Strautmanę. Briškenų ryšiai su „Rail Baltica“ buvo akivaizdūs nuo pat pradžių. 2019-2022 m., taigi, kai Strautmanė buvo „RB Rail“ akcininkės – Europos geležinkelių linijų atstovė, Briškens buvo „RB Rail“ strategijos ir plėtros vadovas. Galbūt šis veiksnys paskatino jos karjerą – pernai lapkritį ji buvo paskirta Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja, kurios pareigos yra susijusios su ministerijos teisiniais ir administraciniais reikalais bei ryšiais geležinkelių sektoriuose.
Sekite mus Facebook ir X!
