Linas Jegelevičius
Lietuvos centrinis bankas teigia, kad darbo užmokestis pastaruosius pusantrų metų augo sparčiau nei būsto pirkimo ir nuomos kainos, o jei tokia tendencija išliks, būsto įperkamumas iki kitų metų pabaigos galėtų grįžti į istoriškai aukštus 2020-ųjų lygius.
„Lietuvos bankas prognozuoja, kad būsto įperkamumas 2025 metais toliau gerės dėl augančių atlyginimų, stabilių būsto kainų, mažėjančių palūkanų. Tikimasi, kad iki 2025 metų pabaigos įperkamumas pasieks tokį lygį, kad vidutinis būsto pirkėjas galėtų įsigyti 77 kvadratinius metrus būsto – tai reikšmingas pagerėjimas, palyginti su pastaraisiais metais“, – neseniai surengtoje konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus. centrinio banko.
Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai išlieka atsargūs.
Pietų Lietuvos mieste, Alytuje, nekilnojamojo turto brokeris Žilvinas Rėklaitis interviu BNN vietinę nekilnojamojo turto rinką apibūdino kaip „gana sudėtingą“.
„Turime daug pardavėjų, norinčių iškrauti nekilnojamąjį turtą, bet labai mažai pirkėjų. Prie to prisideda įvairūs veiksniai, įskaitant aukštas palūkanų normas, geopolitinę įtampą ir bendrą vėlyvo rudens niūrumą. Dabar bankai reikalauja 20 proc. pradinio įnašo – 5 proc. padidinimo – tai daugeliui yra reikšmingas skirtumas“, – aiškino jis.
Pavyzdžiui, iš 122 butų, šiuo metu esančių nekilnojamojo turto svetainėje skelbiu.ltrezervuoti tik penki,
o likusi dalis dar laukia pirkėjų – tai svarbus vangios rinkos veiklos rodiklis.
Nekilnojamojo turto agentūros „011“ brokeris, besispecializuojantis pajūrio rinkoje, Romas Perminas nusiteikęs optimistiškiau ir pastebi teigiamą poslinkį, mažėjant EURIBOR normai, paskatinusiam atsinaujinti.
„Anksčiau turėjome daug vadinamojo turistinio tipo pirkėjų – poilsiautojų Palangoje, kurie butus ar namus apžiūrėdavo iš smalsumo. Dabar tokių pirkėjų beveik visai nebėra, o matome tik rimtus, įsipareigojusius pirkėjus“, – BNN pabrėžė R. Perminas.
„Nekilnojamojo turto rinką pajūrio savivaldybėse, įskaitant Palangą, įtakoja sezoniškumas. Pardavimų pikas vyksta sezono metu – nuo birželio iki spalio – ir labai sulėtėja ne sezono metu, ypač perkant antrą namą“, – sakė jis.
EURIBOR palūkanų norma mažėja nuo 2023 m. pabaigos, o tai suteikia tam tikro optimizmo,
tačiau daugelis pirkėjų laukia apčiuopiamo hipotekos naštos sumažinimo. Vidutinė naujai išduodamų būsto paskolų palūkanų norma per pastaruosius metus sumažėjo nuo 5,79% iki 4,85%. Tačiau esamų paskolų palūkanos mažėja lėčiau, nes dauguma skolininkų EURIBOR normas perskaičiuoja kas šešis mėnesius.
Vienos didžiausių Baltijos šalių nekilnojamojo turto bendrovių „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis BNN pažymėjo, kad Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) 2024 metų spalio mėnesį išaugo 0,3 proc.
Over the last 12 months, apartment prices in Lithuania’s five largest cities – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, and Panevėžys – rose by an average of 3.4%.
Vien per spalį šiuose miestuose kainos išaugo 0,2–0,5 proc.
„Pastaruosius dvejus metus butų kainų tendencijos išliko nuoseklios – bendras kainų lygis ir toliau laipsniškai kyla. Sumažėjęs rinkos aktyvumas nesumažino kainų, o paskatino ilgesnius pardavimo laikotarpius ir lėtesnį kainų augimo tempą. Dauguma pardavėjų prisitaikė arba laukdami pirkėjų, arba išvis sustabdę pardavimus. Tik nedidelė dalis pardavėjų, ypač tų, kuriems reikia greito pardavimo, siūlė dideles nuolaidas“, – pastebėjo R. Reginis.
Gali būti ir daugiau ženklų, rodančių greitesnį pasveikimą.
2024 m. spalis buvo ketvirtas mėnuo iš eilės, kai būsto pardavimai viršijo tuos pačius praėjusių metų laikotarpius. Lietuvos Registrų centro duomenimis, spalį būsto sandoriai buvo 19,4% didesni nei rugsėjį ir 20,2% daugiau nei pernai. 2024 m. spalis taip pat buvo aktyviausias mėnuo būsto rinkoje nuo 2021 m. pabaigos.
Lietuvos banko ir banko „Citadele“ duomenys rodo, kad naujų būsto paskolų slenkamasis vidurkis rugsėjį išaugo iki 163 mln. Taip pat sparčiai išaugo nekilnojamojo turto sandoriai, o 12 mėnesių slenkamasis namų pardavimo vidurkis pasiekė aukščiausią tašką per 11 mėnesių.
Pasak „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio, nekilnojamojo turto rinka neabejotinai atsigauna iš žemiausio taško.
„Vartotojų pasitikėjimas kartu su mažesnėmis palūkanų normomis paskatins atsigavimą. Iki 2025 metų pradžios tikimės dar stipresnio augimo, kurį paskatins pagerėjusios skolinimosi sąlygos ir optimistinės finansinės prognozės“, – sakė jis.
Tačiau įperkamumo problema išlieka opi, ypač Vilniuje, kur vidutiniam pirkėjui reikia 7,1 metinio atlyginimo, kad galėtų įsigyti būstą. Priešingai, įperkamumas yra palankesnis didesnes pajamas gaunantiems specialistams, pavyzdžiui, IT sektoriaus darbuotojams, palyginti su švietimo sektoriaus darbuotojais, teigia centrinis bankas.
Siekiant tvariai spręsti įperkamumo problemas, Lietuvos bankas siūlo plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, mažinant būsto, kaip investicijos, patrauklumą ir užtikrinti, kad valstybės subsidijos būtų tikslingos. Nekontroliuojamos subsidijos, kaip matyti 2020–2023 m., paspartino kainų augimą didmiesčių zonose.
Mažėjantis įperkamumas taip pat skatina nuomos rinkos augimą, sukuria didesnę paklausą ir konkurencingesnes kainas.
„Pasiūla yra labai svarbi problema – turi gerėti ne tik kiekybė, bet ir būsto kokybė bei prieinamumas“, – sako „Inreal Group“ NT ekspertas Tomas Sovijus Kvainickas.
Sutikdamas, kad trajektorija krypsta į viršų, R. Perminas pabrėžia, kad, paprastai kalbant,
investavimas į nekilnojamąjį turtą visada buvo ir dar ilgus metus išliks patraukliausia investavimo forma lietuviams.
„Karas Ukrainoje kada nors baigsis – manau, kad jis truks neilgai, o tai reiškia, kad turizmas atsigaus ir daugiau potencialių pirkėjų – ir iš užsienio – susidomės vietiniu nekilnojamuoju turtu. Lietuva turi tiek daug ką pasiūlyti – nuostabią gamtą, ramybę, pasiekiamumą, saugumą ir aukštą gyvenimo lygį“, – BNN pabrėžė R. Perminas.
Sekite mus Facebook ir X!
