Briuselis – Slovakija yra viena iš ES šalių, kurios nori racionalizuoti išteklių naudojimą per sanglaudos politiką. Tai pareiškė Slovakijos Respublikos investicijų, regioninės plėtros ir informatizacijos ministras Ričardas Raši (Hlas-SD) ketvirtadienį (lapkričio 28 d.) vykusiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta sanglaudos politikai. Tai praneša TASR korespondentas.
Paskutinė sanglaudos politikos diskusija, kuriai vadovauja Vengrija pirmininkaujant ES Taryboje, anot jo, buvo kalbama apie būdus, kaip naujajame programavimo periode nustatyti euro fondus po 2027 m.
„Dėl vieningos pozicijos siekiama kuo didesnės paramos iš šalių narių. Esame šalių, kurios yra sanglaudos draugės, grupėje, mūsų yra apie 15 ir norime taikyti pasidalijamojo valdymo sistemą. Tai yra, kuo daugiau dalyvių iš vienos šalies turėtų būti įtraukta į eurofondų steigimą ir administracinio proceso rengimą, kur eurofondai turėtų nukeliauti“, – sakė Raši. Jis patikslino, kad tai susiję su regionų, miestų, savivaldybių ir ten gyvenančių žmonių dalyvavimu.
Anot jo, taip stengiamasi, kad po 2027 metų sanglaudos lėšos nebūtų „valdomos iš viršaus“, kaip buvo su nacionaliniais atkūrimo planais, kai sprendimus priimdavo tik valdininkai atskirose ministerijose.
Praktiškai tai reiškia, kad reikia parengti tokią nacionalinę poziciją, kuri būtų pritaikyta šios paramos plėtrai gavėjams, užtikrinant supaprastintą lėšų panaudojimą ir lankstumą, kad euro lėšos galėtų keistis pagal naujai kylančius poreikius. Tokie buvo, pavyzdžiui, pandemija ar karas Ukrainoje.
Tai situacijos, kai valstybės narės „surištos rankos“ ir negali pervesti lėšų ten, kur jų labiausiai reikia.
„Pagrindinė žinia buvo ta, kad norime eurofondų, norime bendro ir kelių lygių valdymo. Norime, kad tai būtų paprasčiau ir būtų galimybė patiems perkelti šiuos išteklius į valstybes nares, juos pritaikant. Nenorime būti labai pririšti prie reglamentų, kur tiksliai turi būti šie euro fondai“, – aiškino Raši.
Jis pridūrė, kad jei kai kuriems regionams reikia daugiau investuoti į infrastruktūrą ir mažiau į skaitmeninę ekonomiką, tokia galimybė turėtų egzistuoti.
Programavimo laikotarpis po 2027 metų taip pat apima ES plėtros į naujas valstybes nares galimybę. Raši pripažino, kad tokiu atveju bendra lėšų suma per sanglaudos politiką bus padalinta daugiau žaidėjų. Jis pripažino, kad sanglaudą remiančios šalys prašys daugiau lėšų būsimame ilgalaikiame ES biudžete.
Šiame kontekste jis priminė, kad Slovakijoje iki trijų ketvirtadalių pinigų, skiriamų valstybės investicijoms, savivaldybių, miestelių, regionų modernizavimui, gaunama iš Europos fondų.
„Turime pasiruošti tam, kad vieną dieną šie euro fondai baigsis. Po 2027 metų jų dar bus, bet ar vėliau – abejotina. O tai reiškia, kad turime panaudoti euro lėšas ne tik miestams ir savivaldybėms trūkstamas lėšas pakeisti, bet ir investuoti į tai, kas ateityje atneš daugiau pinigų miestams ir savivaldybėms“, – pareiškė jis. (lapkričio 28 d.)
