Pavasaris gali būti tinkamas metas Latvijos nacionalinei oro bendrovei „airBaltic“ patekti į akcijų rinką, interviu agentūrai LETA sakė „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Jis paaiškino, kad rinkoje turi susiklostyti palanki situacija, kad būtų galima vykdyti pirminį viešąjį siūlymą (IPO) ir kapitalo didinimą „airBaltic“.
„Taip nebuvo pernai ir nėra taip, kaip yra šiandien. Situacija gali pasikeisti pavasarį, nes matome, kad pokyčiai gali ateiti po JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos“, – sakė Gaussas.
Komentuodamas esamą situaciją su strateginiu investuotoju, Gaussas teigė, kad tai yra akcininkų klausimas, kuriame Latvijos valstybė jau yra paskelbusi. „Galiu tik pakartoti tą patį, kad to reikia tikėtis ir yra teigiama kryptis. Galutinis sprendimas, be abejo, yra žinia iš abiejų pusių – naujojo akcininko ir Latvijos valstybės“, – sakė Gaussas.
Jis paminėjo, kad tikisi „airBaltic“ investuotoją pamatyti prieš IPO. Jis taip pat sakė, kad triukšmas dėl situacijos „airBaltic“ Latvijos viešojoje erdvėje neatbaidys potencialių aviakompanijos investuotojų.
„Gal ir gerai, kad šis triukšmas apsiriboja Latvija, bet tokios žinios nekelia pasitikėjimo nė vienam potencialiam investuotojui“, – sakė Gaussas.
Komentuodamas, kada bus mažinamas aviakompanijos įstatinis kapitalas, Gaussas teigė, kad visi būtini žingsniai IPO vykdyti bus įgyvendinti, kai akcininkai norės tai padaryti, o tai lemia IPO laikas.
Gaussas pridūrė, kad šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria pardavimo kampanijai, kuri turėjo prasidėti šią savaitę. Tačiau aviakompanija jį atidės porai dienų.
„Dar turime parduoti septynis milijonus vietų. Tai nesikeis net ir atšaukus skrydžius. Dabar dėl negatyvo prarasime visą savaitę“, – sakė Gaussas.
Jis tęsė sakydamas, kad pagrindinis akcentas yra IPO, siekiant užtikrinti augimą per ateinančius penkerius metus ir padvigubinti įmonės dydį, taip pat užtikrinti, kad šiais metais įvairiuose oro linijų lėktuvuose būtų įdiegta „SpaceX“ interneto ryšio sistema „Starlink“.
„Šiemet orientuosimės į geresnį susisiekimą nei pernai iš Baltijos šalių. Ir, žinoma, stengiamės siekti geresnio pelningumo. Nes pernai kalbant apie pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimo ir amortizacinius atskaitymus (EBITDA), viskas buvo gerai, bet jei pažiūrėtume į grynąjį veiklos rezultatą, tai mūsų netenkina. Štai kodėl mes stengiamės pagerinti savo pusiausvyrą. Tikimės, kad IPO padės mums tai pasiekti“, – sakė Gaussas.
LETA anksčiau pranešė, kad pirmadienį, sausio 6 d., Latvijoje valdančiosios koalicijos partijos negalėjo apsispręsti, ar nori reikalauti, kad Martinas Gaussas būtų atleistas iš „airBaltic“ generalinio direktoriaus pareigų. Vietoje to šalys nusprendė palaukti sprendimų iš aviakompanijos akcininkų susirinkimo.
„airBaltic“ akcininkai planuoja susirinkti sausio 21 d. Ten jie spręs dėl „airBaltic“ tarybos atlikto darbo įvertinimo, rašoma susisiekimo ministro Kasparo Briškeno įraše socialiniuose tinkluose.
Ministras pabrėžė, kad „airBaltic“ yra strategiškai svarbi valstybės įmonė, prisidedanti tiek prie aviacijos sektoriaus, tiek prie visos Latvijos ekonomikos. Kad įmonė toliau augtų, privataus kapitalo verslo planui įgyvendinti Vyriausybė pažadėjo pritraukti papildomą 300 mln.
„Pažadus reikia tesėti ir visada turi būti planas B, jei situacija staiga pasikeistų. Tarybos, o ypač jos pirmininko Klāvo Vasko nuveiktus darbus vertiname pagal rezultatus, teisingą ir savalaikę komunikaciją bei gebėjimą valdyti įmonę sudėtingais laikais“, – rašė Briškens.
Pirmosiomis 2025 m. dienomis „airBaltic“ paskelbė atšaukianti 4 670 skrydžių šį vasaros sezoną 19 maršrutų dėl variklių gamintojo „Pratt & Whitney“ atliekamų orlaivių variklių techninės priežiūros vėlavimų.
Vasaros sezono metu aviakompanija atšauks skrydžius 10 maršrutų iš Rygos – į Aberdyną, Belgradą, Klužą-Napoką, Jerevaną, Geteborgą, Mikėnus, Prištiną, Žešuvą, Skopję ir Stavangerį. Kita vertus, iš Talino „airBaltic“ nebevyks skrydžių į Dubrovniką ir Hamburgą. Iš Vilniaus skrisdama „airBaltic“ nebeskraidins į Dubrovniką, Ibisą, Rodą, Kišiniovą, Tel Avivą ir Valensiją.
Po šio „airBaltic“ pranešimo ministras sakė įsakęs oro linijų tarybai nedelsiant paaiškinti skrydžių atšaukimo priežastis ir galimą poveikį Latvijos tarptautiniam susisiekimui.
Martinas Gaussas agentūrai LETA sakė, kad situacija, susidariusi visuomenėje ir visuomenėje po airBaltic pranešimo apie beveik 5000 skrydžių atšaukimą, buvo neproporcingai perdėta dėl politinių priežasčių, o aviakompanijos planas A – pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO). akcijų šiemet ir pasiekti rezultatų, kad nereikėtų papildomų investicijų iš valstybės.
2024 m. rugpjūčio 30 d. Latvijos vyriausybė uždarame posėdyje sutiko iki pirminio viešo siūlymo sumažinti „airBaltic“ kapitalą 571,293 mln. eurų ir supaprastinti bendrovės akcijų struktūrą. Tačiau Firmas.lv duomenys rodo, kad kol kas jokių pakeitimų nebuvo.
Taip pat uždarame Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta, kad Latvijos valstybė po pirminio viešo siūlymo turi pasilikti ne mažiau kaip 25% plius vieną „airBaltic“ kapitalo dalį.
Briškensas anksčiau aiškino, kad kontrolinio paketo pardavimas nėra ta tema, kuri diskutuojama derybose su strateginiu „airBaltic“ investuotoju.
Neoficialiomis žiniomis, Vokietijos Lufthansa gali būti aptariamas strateginis investuotojas. Ši aviakompanija gali įsigyti maždaug 10% akcijų per pirminį siūlymą.
„airBaltic“ 2023 m. iš viso skraidino 4,536 mln. keleivių, ty 35,7% daugiau nei 2022 m., ir 44 100 skrydžių – 18,3% daugiau nei praėjusiais metais.
2023 m. audituota „airBaltic“ apyvarta siekė 664,289 mln. eurų, ty 33,2% daugiau nei 2022 m. Bendrovė uždirbo 33,852 mln. eurų pelno, palyginti su nuostoliais prieš metus.
Latvijos valstybei priklauso 97,97% „airBaltic“ akcijų, o finansinio investuotojo, danų verslininko Larso Tusseno „Aircraft Leasing 1“ – 2,03%.
Taip pat skaitykite: BNN IN FOCUS | „airBaltic“ „komunikacijos klaida“ kaip nesėkmių alibi
Sekite mus Facebook ir X!
