Praėjusią savaitę buvo sulaikyti du Ispanijos piliečiai, planavę teroro aktą Lietuvoje; Išrinktasis prezidentas Trumpas gyrė Lietuvą pokalbio su Nausėda metu
Užsienio reikalų ministerija teigia, kad TBT išduotas Netanyahu arešto orderis turi būti vykdomas
Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu, buvusio gynybos ministro ir „Hamas“ kariuomenės vado arešto orderiai turi būti vykdomi, penktadienį, lapkričio 22 d., pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Ministerija pridūrė, kad Lietuva nuosekliai remia TBT veiklą, gerbia jo nepriklausomumą ir nešališkumą. Ji pažymėjo, kad Romos statutas Lietuvoje įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio mėn. ir šiuo metu jį sudaro 125 šalys visame pasaulyje. Paskutinė prie jos prisijungusi šalis buvo Ukraina, kur statutas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
Prezidentas pradeda susitikimą su kandidatais į ministrus
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį, lapkričio 22 d., pradėjo susitikimus su kandidatais į naujosios Vyriausybės ministrus. Pirmiausia Nausėda susitiko su į gynybos ministrus siūloma socialdemokrate Dovile Šakaliene, o vėliau – su užsienio reikalų ministru siūlomu prezidentės vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiu Budriu. Trečią kadenciją Seime dirbanti Šakalienė nuo 2019 m. yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė. Anksčiau ji yra dirbusi Žmogaus teisių stebėjimo institute ir žiniasklaidoje. Prieš susitikimą su prezidente Šakalienė tarp savo prioritetų išvardijo vokiečių brigados priėmimą, gynybos finansavimo didinimą, ginkluotųjų pajėgų stiprinimą, karinio padalinio plėtrą. Nuo 2022 metų prezidentei Nausėdai patariantis Budrys anksčiau ėjo Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. Žvalgybos karjerą pradėjo 2002 m., o nuo 2009 m. dirbo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju.
Parlamentaras Žemaitaitis prašo atimti teisinę neliečiamybę
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ketvirtadienį, lapkričio 21 d., prašė supaprastinta tvarka atimti teisinę neliečiamybę. Tokį prašymą jis pateikė po to, kai generalinė prokurorė Nida Grunskienė anksčiau dieną oficialiai paprašė parlamento atimti iš parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagal Seimo statutą ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141 turi turėti įgaliojimus patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimas būtinas tam, kad teismas tęstų nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas viešu tyčiojimusi, paniekos reiškimu ir neapykantos prieš juos kurstymu dėl etninės priklausomybės žmonių ir jos nariams, taip pat šiurkščiai sumenkinimu. holokaustas. Ankstesnis Seimas jau panaikino Žemaitaičio imunitetą po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad parlamentaras sulaužė deputato priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sakydamas antisemitinius pareiškimus. Apkaltos procesas buvo pradėtas, bet taip ir nebaigtas, nes jis atsistatydino iš Seimo, kad galėtų dalyvauti šių metų prezidento ir parlamento rinkimuose. Spalį jis buvo perrinktas į Seimą.
Prezidentas skiria Palucką premjeru
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, lapkričio 21 d., naujuoju šalies premjeru paskyrė socialdemokratą Gintautą Palucką. Pagal prezidentės dekretą naujasis premjeras turi 15 dienų suformuoti naują ministrų kabinetą ir pristatyti Seimui jo programą. Anksčiau šalies parlamentas – Seimas, 88 parlamentarams balsavus už, 34 – prieš ir šešiems susilaikius, balsavo už Palucko skyrimą kitu šalies premjeru. 45 metų informatikos specialistą Palucką vadovauti Lietuvos 19-ajai Vyriausybei pasiūlė neseniai vykusius visuotinius rinkimus laimėjusi LSDP po to, kai partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė nusprendė likti Europos Parlamente ir atsisakė Lietuvos parlamentarės mandato bei galimybė būti ministru pirmininku.
Lietuvos ir Taivano verslas sutaria kartu kurti dronų technologijas
Ketvirtadienį, lapkričio 21 d., Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija Vilniuje pasirašė supratimo memorandumą su Taiwan Excellence Drone International Business Opportunities Alliance ir Taivano gynybos pramonės plėtros asociacija. Lietuvos ir Taivano bepiločių orlaivių pramonės verslo forume Vilniuje pasiektas susitarimas ragina kurti bendradarbiavimo platformą ir skatinti dvišales investicijas į Lietuvos ir Taivano bepiločių orlaivių technologijų plėtrą bei pasaulinio konkurencingumo didinimą.
Vyriausybė linkteli dvigubai Giraitės amunicijos gamyklos kapitalui
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį, lapkričio 20 d., uždegė žalią šviesą investuoti į valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos „Giraitės ginkluotės gamykla“ (GGG) sostinę 11,16 mln. Kabineto sprendimu Kauno rajone įsikūrusios bendrovės įstatinis kapitalas padvigubės iki beveik 22,3 mln. Finansų ministrės Gintarės Skaistės, kurios ministerija yra vienintelė gamyklos akcininkė, teigimu, įmonės kapitalo didinimas yra vienas esminių valstybės žingsnių, siekiant užtikrinti didesnį kovinės amunicijos pasiūlą. GGG pajėgumams plėsti Finansų ministerija iki 2027 metų iš viso planuoja skirti 36 mln. Tai leis gamyklai pradėti montuoti naują gamybos liniją anksčiau nei planuota iš pradžių.
Vilniaus oro uostą 5 metus simboliškai pavadinti Čiurlionio vardu
Vilniaus oro uostas nuo 2025 metų penkerius metus vadins simbolinį lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą, trečiadienį, lapkričio 20 d., nusprendė Vyriausybė. Kaip teigiama Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės parengtame dokumente, simboliniu vardo suteikimu siekiama populiarinti Čiurlionio palikimą ir pažymėti 150-ąsias jo gimimo metines. Susisiekimo ministerija nepritarė visiškam oro uosto pavadinimo pervadinimui, bet pritarė idėjai suteikti jam atminimo Čiurlionio vardą, o tai reiškia, kad bus sukurtas jo atminimą pagerbiantis ir simbolizuojantis ženklas. Ministerija nurodė, kad oficialus oro uosto pavadinimo keitimas pareikalautų didelių administracinių ir finansinių resursų bei gali sukelti painiavą skrydžių krypčių ieškantiems keliautojams.
Prezidentės patarėjas sako, kad reikia stiprinti Baltijos jūros žvalgybą, patruliavimą
Lietuva turi stiprinti žvalgybos pajėgumus ir padidinti patruliavimą Baltijos jūroje, kai buvo pažeisti du povandeniniai šviesolaidiniai kabeliai, antradienį, lapkričio 19 d., sakė Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Prezidentės patarėjas pažymėjo, kad Lietuvos institucijos turi informacijos apie Rusijos laivus, kurie slapta vykdo žvalgybinę ir sabotažo veiklą. Budrys akcentavo prevencinių veiksmų jūroje būtinybę apsaugoti infrastruktūrą. Švedijos valdoma Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad praėjusį sekmadienį buvo pažeistas vienas iš trijų povandeninių ryšio kabelių tarp Švedijos ir Lietuvos. Vėliau šią informaciją patvirtino Stokholmo pareigūnai.
Du Ispanijos piliečiai buvo sulaikyti dėl teroro akto planavimo Lietuvoje
Lietuvos teisėsauga sulaikė du Ispanijos piliečius, įtariamus planavę šalyje įvykdyti teroro aktą, pirmadienį, lapkričio 18 d., pranešė prokurorai. Generalinės prokuratūros duomenimis, įtariamieji į Lietuvą atvyko rugsėjį ir, kaip įtariama, nakties metu ketino padegti Šiauliuose esančios privačios įmonės gamybines patalpas, lauko įrangą, kitus daiktus. Įtariamieji bandė pasislėpti Rygoje, kur juos sulaikė Latvijos VSD.
Prezidentas sako, kad Trumpas pagyrė Lietuvą pokalbio metu
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, lapkričio 18 d., skambino telefonu su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir sako, kad pastarasis gyrė Lietuvą. „Prezidentas Donaldas Trumpas pokalbį pradėjo ir baigė pagyrimais Lietuvai“, – antradienį, lapkričio 19 d., Seime žurnalistams sakė Lietuvos vadovas. Nausėda sakė, kad pokalbio metu buvo aptartas Lietuvos dėmesys saugumo klausimams ir aktyvus vaidmuo tarptautinėje politikoje. „Pokalbio pabaigoje jis pasakė: „Jūs labai gerai judate į priekį, eikite toliau, eikite tuo pačiu keliu“, – sakė Lietuvos prezidentė.
Kandidatas į premjerą teigia remiantis dviejų valstybių sprendimą Izraeliui ir palestiniečiams
Nuo antradienio, lapkričio 19 d., kandidatas į Lietuvos premjerus Gintautas Paluckas antradienį pareiškė pritariantis dviejų valstybių Izraelio ir Palestinos krizės sprendimui. Šis požiūris reikalauja kartu su Izraeliu sukurti nepriklausomą Palestinos valstybę. Nors daugiau nei trys ketvirtadaliai JT narių pripažino Palestinos valstybingumą, didžiosios Vakarų šalys, tokios kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Europos Sąjunga, to nepripažino. Palestinos pripažinimo klausimas tapo ypač aktualus praėjusiais metais prasidėjus „Hamas“ ir Izraelio karui. Ispanija, Airija ir Norvegija gegužę oficialiai pripažino Palestiną valstybe, tikėdamosi, kad kiti paseks jų pavyzdžiu ir padės sukurti taiką.
Sekite mus Facebook ir X!
