Europos Komisija, kaip anksčiau buvo paskelbta anksčiau, pasiūlė penktadienį, kad palengvintų vilkų apsaugą Europoje. „Habitat“ direktyvos prieduose jų statusas pasikeis nuo „griežtai apsaugotos“ į „apsaugotą“, kuris leis sutvarkyti šiuos gyvūnus.
Šis pakeitimas skirtas leisti ES šalims sugadinti vilkus, nors jos vis tiek turės atsižvelgti į savo gyventojų dydį.
Penktadienį įsigaliojo Berno konvencijos pakeitimas, kurio siekė Europos Komisija. Konvencija yra Europos tarybos, tarptautinės organizacijos, įsikūrusios Strasbūre, dokumentas.
EB pasiūlymą vis tiek turės priimti Europos Parlamentas ir ES tarybos valstybės narės.
EB pasiūlė pasikeisti Berno konvencijoje 2023 m. Gruodžio mėn. Žiniasklaida susiejo šį pasiūlymą su asmeniniu nuostoliu, kurį patyrė EB vadovas Ursula von der leyen – Vilkas anksčiau buvo nužudęs savo „Pony Dolly“ Vokietijos ūkyje.
Berno konvencija dėl laukinių Europos floros ir faunos rūšių ir jų buveinių išsaugojimo iki šiol ratifikavo 51 partijos, įskaitant atskiras Europos tarybos šalis, keturias Afrikos valstybes, Baltarusiją ir Europos Sąjungą. Lenkija jį ratifikavo 1995 m.
Anot EB, per pastaruosius 20 metų Vilko gyventojai ES šalyse žymiai padidėjo. 23 ES valstybėse narėse yra daugiau nei 20 000 šios rūšies gyvūnų. Remiantis 2021 m. Įvertinimais, daugiausiai skaičiaus yra Italijos (apie 3 000), Rumunija (apie 2,5–3 000), Bulgarija (apie 2,7 000) ir Lenkija (apie 1,9 000).
Tačiau ekologai pabrėžia, kad Vilko populiacija Europoje dar neatsigavo, o EB pasiūlymas grindžiamas nepatvirtintais duomenimis. 2023 m. Gruodžio mėn. 300 NVO protestavo prieš vilko apsaugos sušvelninimą. (2012 03 07)
