Praėjusią savaitę Lietuva ET sutiko Vilniuje įsteigti informacijos tašką baltarusiams; Parlamentarai uždraudė Kinijos įmonėms naudoti saulės ir vėjo jėgainių valdymo sistemas
VRK patvirtina keturių politikų parlamento mandatus
Lietuvos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį, lapkričio 15 d., patvirtino keturių politikų mandatus, ketinančius pakeisti praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose išrinktus, bet į savo postus atsisakiusius kolegas. Seime ilgiau nebelikti nusprendusį buvusį konservatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (HU-LCD) lyderį Gabrielių Landsbergį pakeis nuo 2012-ųjų parlamentaro pareigas einantis operos dainininkas Vytautas Juozapaitis. Aurelijų Verygą pakeis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bilietu kandidatavęs Rimas Jankūnas, demokratų sąjungos „Už Lietuvą“ Virginijų Sinkevičių – nuo 2016-ųjų parlamentarė Rūta Miliūtė, Viliją – Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Blinkevičiūtė.
Prisiekė naujieji Lietuvos Seimo nariai
Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, vyko XIV Seimas, kurio metu Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kabinetas oficialiai grąžino mandatą prezidentei. 2024–2028 m. parlamento kadencija prasidėjo naujų narių priesaikos ceremonija. Tuo tarpu prie parlamento aktyvistai protestavo prieš Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ įtraukimą į naująją valdančiąją koaliciją, nes Žemaitaitis šiuo metu yra teisiamas dėl neva antisemitinių pasisakymų.
Naujasis pranešėjas pirmą kartą lankysis Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje
Naujai išrinktas Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį, lapkričio 14 d., sakė svarstantis pirmą kartą apsilankyti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ar Ukrainoje. Pranešama, kad netrukus po išrinkimo Skvernelis telefonu kalbėjosi su Ukrainos kolega Ruslanu Stefančuku. Pastarasis spalį lankydamasis Vilniuje sakė neabejojantis, kad naujoji Lietuvos vyriausybė ir toliau rems Ukrainą. Anksčiau buvo prisiekęs naujasis, 2024–2028 m., Lietuvos Seimas.
Šimonytė’s Cabinet returns mandate to President
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį, lapkričio 14 d., grąžino ministrų kabineto mandatą Prezidentui Gitanui Nausėdai. Po jų susitikimo Nausėda paprašė Šimonytės ir toliau eiti laikinosios pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė, rašoma prezidentūros pranešime spaudai. Dabar Nausėda turi 15 dienų siūlyti parlamentui tvirtinti naują premjerą. Anksčiau ketvirtadienį Nausėda priėmė Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės atsistatydinimą iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų. Ji sieks naujojo Seimo pirmininko pavaduotojo posto.
Pgyventojas liepia naujajam parlamentui tesėti pažadus kasdien
Ketvirtadienį, lapkričio 14 d., sveikindamas naujai išrinkto Seimo narius, Prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo apie pareigas ir iššūkius, kurie kyla išlaikant valdžią, pabrėždamas, kad pažadų tesėjimas turi būti kasdienybė, o ne kartais daroma. Prezidentė pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija neleis atokvėpio, o sudėtingi išorės iššūkiai nepalengvins vidaus sprendimų. Jis taip pat paminėjo Lietuvos pirmininkavimą ES 2027 metais tarp iššūkių ir galimybių, su kuriais šalis susidurs 2024–2028 metų teisėkūros laikotarpiu. Prezidentė taip pat pabrėžė parlamento atsakomybę už tai, kaip žmonės jaučiasi ir ar tarp jų yra sutarimas. Jis taip pat paragino parlamentarus mažiau dėmesio skirti socialinei žiniasklaidai ir daugiau realiems sprendimams.
Kadenciją baigiantis kabinetas sutinka be konkurso nupirkti lukštus iš Rheinmetall
Vyriausybė trečiadienį, lapkričio 13 d., uždegė žalią šviesą 155 mm artilerijos sviediniams Lietuvos kariuomenės Vokietijoje pagamintoms PzH 2000 ir Prancūzijoje pagamintoms savaeigėms haubicoms „Caesar“ įsigyti iš Vokietijos gynybos milžinės „Rheinmetall“ be viešųjų pirkimų. Ministrų kabinetas nutarimo projektą priėmė, kai „Rheinmetall“ ruošiasi gaminti tokio kalibro amuniciją Lietuvoje ir šaliai siekiant, kad gamykla gamintų ir sviedinius, reikalingus kariuomenės artilerijos sistemoms. Nutarimas leidžia apeinant konkursą pirkti šaudmenis iš vietinių gamintojų, o jei jų nėra, iš Rheinmetall ar jos antrinių įmonių kitose šalyse.
Lietuva didina oro uosto operatoriaus kapitalą
Lietuvai ruošiantis pradėti naujus tiesioginius oro maršrutus į JAV, Vokietiją, Ispaniją, Izraelį ir kitus pagrindinius verslo ir politikos centrus, Vyriausybė trečiadienį, lapkričio 13 d., nusprendė padidinti VšĮ „Lietuvos oro uostai“ kapitalą. , LTOU) papildomais penkiais milijonais eurų. Tai jau antras šiais metais valstybinio oro uosto valdytojo kapitalo padidinimas. Anot Susisiekimo ministerijos, jau vyksta konkursas vežėjui, vykdančiam reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Madrido, atrinkimo, o artimiausiais metais planuojami kiti konkursai skrydžiams tarp Lietuvos sostinės ir Tel Avivo, Ženevos, Štutgarto ir Geteborgo. taip pat tarp Kauno ir Varšuvos bei tarp Palangos ir Hamburgo.
Lietuva, ET susitarė Vilniuje įkurti informacijos tašką baltarusiams
Lietuva ir Europos Taryba (ET) trečiadienį, lapkričio 13 d., susitarė bendradarbiauti Vilniuje įkuriant Europos Tarybos informacijos tašką baltarusiams. Sutartį pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir ET generalinio sekretoriaus pavaduotojas Bjornas Berge, rašoma žmogaus teisių organizacijos pranešime spaudai. Ištremta Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Tsikhanouskaya sveikino šį žingsnį, padėkodama Lietuvos vyriausybei ir ET.
Lietuvos muitinė nedeklaruotų prekių aptikimui ketina panaudoti dirbtinį intelektą
Lietuvos muitinės užsakymu kuriama dirbtiniu intelektu paremta rentgeno vaizdų analizės sistema, kuri bus naudojama nedeklaruotiems įtartini daiktams aptikti, antradienį, lapkričio 12 d., pranešė tarnyba. 2,231 mln. eurų vertės projektą įgyvendina IT grupei „Novian“ priklausančios programavimo įmonės, bendradarbiaudamos su „Rubedo sistemos“. Projektą tikimasi užbaigti iki 2025 metų pabaigos. Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas teigia, kad nauja sistema pagerins analizę ir užtikrins skaidresnę bei efektyvesnę vidaus ir tarptautinės prekybos stebėseną.
Prokuroras naujajame Seime siekia panaikinti Žemaitaičio neliečiamybę
Prokuroras Justas Laucius antradienį, lapkričio 12 d., paprašė Vilniaus apygardos teismo naujajame parlamente inicijuoti Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo procesą. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė turės formaliai prašyti Seimo atimti parlamentaro neliečiamybę. Šis žingsnis priimtas teismui nagrinėjant bylą, kurioje partijos „Nemuno aušra“ lyderis kaltinamas neapykantos kurstymu žydų tautai. Žemaitaitis pažadėjo atšaukti imunitetą.
Lietuva iš EK gaus 463 mln. eurų RRF finansavimo
Antradienį, lapkričio 12 d., Europos Komisija teigiamai preliminariai įvertino Lietuvos trečiąjį 463 mln. eurų mokėjimo prašymą pagal Atkūrimo ir atsparumo priemonę. Ją sudarys 175 mln. eurų dotacijų ir 288 mln. eurų paskolų, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Įvertinusi rugsėjo 16 d. pateiktą mokėjimo prašymą, Komisija preliminariai padarė išvadą, kad Lietuva patenkinamai įvykdė 25 etapus ir tris tikslus. Lietuvos mokėjimo prašymas yra susijęs su 28 rodikliais elektros saugyklų, medicinos paslaugų, švietimo programų, atsinaujinančios energijos, taip pat mokesčių surinkimo sistemos srityse.
Parlamentas patvirtino azartinių lošimų reklamos apribojimus
Seimas pirmadienį, lapkričio 11 d., patvirtino azartinių lošimų reklamos apribojimus, kurie įsigalios nuo kitų metų liepos. Be kita ko, parlamentarai pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui leisti televizijoje, radijuje ir internete nuo 6 iki 18 val. per valandą iki trijų lažybų skelbimų, kurių kiekvieno trukmė iki 15 sekundžių, ir iki dviejų per valandą. valandą nuo 18 iki vidurnakčio. Internetinėje žiniasklaidoje lažybų skelbimai be tiesioginės nuorodos į lošimų operatoriaus svetainę bus apriboti iki 20% reklamos ploto nuo 6 iki 18 val., o nuo 18 iki vidurnakčio – 10%.
Parlamentarai užkerta kelią Kinijos įmonėms saulės ir vėjo jėgainių valdymo sistemų
Lietuvos įstatymų leidėjai pirmadienį, lapkričio 11 d., blokavo Kinijos ir kitų šalių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, įmonėms prieigą prie saulės ir vėjo jėgainių bei didesnių nei 100 kW baterijų valdymo sistemų ir galimybę jas valdyti nuotoliniu būdu. Iš viso už Energetikos ministerijos parengtas Elektros energetikos įstatymo pataisas balsavo 79 parlamentarai, vienas balsavo prieš, 6 susilaikė. Pakeitimai įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. Kinija yra tarp šalių, kurios pagal Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesams.
Sekite mus Facebook ir X!
