Linas Jegelevičius
Lapkričio 21 d. naujai išrinkto 2024–2028 metų Seimo Seimo nariai pritarė 45 metų socialdemokrato (LSDP) Gintauto Palucko kandidatūrai premjero poste.
Už Palucką iš viso balsavo 88 parlamentarai, prieš – 34, susilaikė šeši parlamentarai. Jo kandidatūra sulaukė vienbalsio valdančiosios koalicijos frakcijų palaikymo. Be to, kandidatūrai pritarė trys mišrios Seimo frakcijos parlamentarai. Priešingai, penki Valstiečių ir žaliųjų bei Lietuvos lenkų frakcijos nariai susilaikė, o kiti iš šios frakcijos nusprendė balsavime nedalyvauti.
2017–2021 metais LSDP vadovavęs Paluckas turi teistumą. 2012 metais jis buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba viešųjų pirkimų byloje dėl per brangių graužikų naikinimo paslaugų eidamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Jis priskyrė problemą klaidai ir prisiėmė visą atsakomybę.
Prieš balsavimą dėl premjero Seime pagal Konstituciją Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Palucko kandidatūrą į šias pareigas.
LSDP sprendimas teikti Palucko kandidatūrą vadovauti 19-ajai Lietuvos vyriausybei buvo priimtas po partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pasirinkimo likti Europos Parlamente, atsisakius Lietuvos parlamentarės mandato ir galimybės tapti ministru pirmininku.
Pagal Konstituciją Seimas per dvi savaites nuo Ministro Pirmininko paskyrimo turi patvirtinti Ministrų kabineto sudėtį, o per papildomas dvi savaites – Vyriausybės programą.
Paluckas ketino lapkričio 21 d. popietę apsilankyti pas Prezidentą Nausėdą ir supažindinti su savo ministrų kabineto narių sąrašu.
„Manau, kad prezidentė ypač sunkiai kalbėsis su „Nemuno aušros“ kandidatais į ministrus. Manau, kad valstybės vadovas nenorės jų matyti kabinete“, – BNN sakė Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų profesorius Lauras Bielinis.
Prezidentas Nausėda pabrėžia, kad nacionalinis ir Europos saugumas turi išlikti svarbiausiu būsimojo ministrų kabineto prioritetu.
pabrėždamas, kaip svarbu remti Ukrainą, vykdyti NATO įsipareigojimus ir išlaikyti tvirtą gynybos finansavimą.
Tačiau nors koalicinėje sutartyje įsipareigojama užtikrinti gynybos finansavimą pagal karinius patarimus, neseniai įvykęs Krašto apsaugos tarybos posėdis atskleidė susirūpinimą, kad visas Lietuvos karinės divizijos pajėgumas gali būti pasiektas tik 2036–2040 m., o ne anksčiau planuota 2030 m. , dėl dabartinio finansavimo lygio.
Nemuno aušra ir Demokratų sąjunga Už Lietuvą taip pat pasisako už didesnius valstybės pareigūnų atlyginimus ir didesnį žvalgybos finansavimą. Nors kadenciją baigianti vyriausybė pažadėjo nesiskolinti gynybos biudžeto poreikiams tenkinti, Paluckas nurodė, kad skolintis gali prireikti, jei Europos Komisija leis nukrypti nuo Mastrichto kriterijų.
Seimo narė socialdemokratė ir, tikėtina, naujojo ministrų kabineto gynybos ministrė Dovilė Šakalienė palaiko idėją nepaisyti ES fiskalinių limitų, jei prireiktų didinti išlaidas gynybai.
Prezidentas Nausėda pakartojo šią nuostatą, teigdamas, kad per ateinančius šešerius metus asignavimai gynybai gali siekti 5% BVP, kad būtų pasiekti nacionalinio saugumo tikslai.
Paluckas jau teigė, kad kadenciją baigiančios Vyriausybės biudžeto projektas riboja koregavimo galimybes, tačiau naujoji koalicija siekia ieškoti sprendimų.
„Pagrindinė rizika būsimai Vyriausybės programai yra pernelyg didelės ambicijos, derinamos su nepakankamais ištekliais“, – sakė naujasis premjeras.
Paluckas tikisi 2025 metais užsitikrinti papildomus 100 milijonų eurų kelių infrastruktūrai ir beveik puse procentinio punkto padidinti gynybos finansavimą.
Koalicijos partneriai prioritetą teikė ir valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimui.
Vaikų programoms socialdemokratai siekia skirti papildomus 40 milijonų eurų, įskaitant trigubą neformaliojo švietimo krepšelio finansavimą, kuris atspindėtų didėjančias išlaidas.
Paluckas išreiškė susirūpinimą dėl šių fondų neindeksavimo, teigdamas: „Tai iššūkis šeimoms, auginančioms vaikus“.
Užsienio politikos klausimu Paluckas signalizavo apie santykių su Kinija taisymą, kilus įtampai dėl Taivano atstovybės Vilniuje.
„Normalių santykių palaikymas tikrai yra tikslas“, – BNS sakė jis ir pažymėjo, kad ES santykiai su Kinija tebėra sudėtingi, apimantys prekybos ginčus ir protekcionistinę politiką.
Spalį vykusiuose Seimo rinkimuose nugalėjo LSDP su 52 mandatais, trečioje – „Nemuno aušra“ su 20 mandatų ir Demokratų sąjunga. Už Lietuvą su 14. Koalicija valdo 86 mandatus 141 narį turinčiame Seime. Anksčiau valdę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 29 mandatus, 2024–2028 metų kadencijai pereidami į opoziciją.
„Aritmetiškai koalicija yra stipri, bet bendros kalbos ir bendrų vertybių paieškos prasme tai gana trapi koalicija“,
L. Bielinis BNN sakė ir pridūrė, kad iššūkių valdančiajai LSDP gali kilti iš partijos „Nemuno aušra“ eilinių parlamentarų.
„Pažiūrėkite, net kai kurie garsūs socialdemokratai viešai sako, kad buvo neteisinga su ja kurti koaliciją“, – sakė analitikas.
LSDP vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas atsistatydino protestuodamas prieš koalicijos „Nemuno aušros“ įtraukimą, kurią jis apibūdino kaip „populistinę protesto partiją“, pasižyminčią ideologiniu paviršutiniškumu ir vieno žmogaus lyderyste.
Tuo tarpu politologas Vytautas Dumbliauskas iš Mykolo Romerio universiteto išreiškė abejones dėl Palucko charizmos ir lyderystės efektyvumo.
V. Dumbliauskas, kalbėdamas su BNN, prognozavo, kad kiti koalicijos partneriai LSDP ir Demokratų sąjunga Už Lietuvągalų gale „verktų“ dėl jų sąjungos su Žemaitaičiu.
„Jis šaiposi ir tyčiosis iš visų. Jis per mėnulį tyčiojasi iš prezidentės, visų“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Lapkričio 20 d., trečiadienį, Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė oficialiai paprašė Seimo atimti parlamentaro Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.
Prašymas pateiktas remiantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri yra dalis vykstančio baudžiamojo tyrimo. Žemaitaičiui pateikti kaltinimai, susiję su naujais jo socialinio tinklo „Facebook“ įrašais, kurie laikomi įžeidžiančiais Izraelį ir žydus.
Pagal Konstituciją Seimo nariai negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn ar apribojama jų laisvė be parlamento sutikimo.
„Laukia, kaip balsuos valdančiosios koalicijos parlamentarai – atimti Žemaitaitį nuo nebaudžiamumo ar ne. Tikiu, kad dauguma palaikys prokuroro prašymą“, – sakė L. Bielinis.
Jei „Nemuno aušros“ lyderis neteks imuniteto ir parlamentaro mandato, Žemaitaitis bus „politiškai izoliuotas“, – pabrėžė analitikas.
Sutikdamas V. Dumbliauskas sako, kad, vykstant įvykiams, 20 narių „Nemuno aušros“ parlamentarų frakcija „greičiausiai“ išsiskirs po poros metų.
„Tai galbūt neišvengiama“, – sakė analitikas.
Šių metų pradžioje Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Žemaitaitis sulaužė parlamentaro priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją antisemitinėmis pastabomis. Apkaltos procesas buvo pradėtas, bet liko nebaigtas po to, kai jis atsistatydino iš Seimo, kad galėtų dalyvauti šių metų prezidento ir parlamento rinkimuose.
Sekite mus Facebook ir X!
