Kitais metais konsoliduoto valstybės biudžeto pajamos planuojamos 15,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,1 mlrd. eurų, pagal 2025 m. ir 2027 m.“ trečiadienį, lapkričio 27 d., patvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Į biudžeto projektą taip pat įtrauktas 31 su biudžetu susijęs įstatymų projektas.
Palyginti su 2024 metų biudžetu, kitais metais planuojamos valstybės biudžeto pajamos bus 583,2 mln. Eur didesnės, o išlaidos – 876,5 mln. Eur didesnės, palyginti su šių metų biudžeto įstatymu. Saeimos spaudos tarnybos duomenimis, kitų metų biudžeto deficitas planuojamas 2,9% bendrojo vidaus produkto.
Iš viso prioritetinėms priemonėms kitais metais numatytas papildomas 392,4 mln. Atsižvelgiant į poreikį stiprinti nacionalinį saugumą, prioritetinėms veikloms vidaus ir išorės saugumo sektoriuose kitąmet bus skirta 284,3 mln. Situacijos nenuspėjamumas kitose pasaulio šalyse ir toliau palies ir Latviją, todėl svarbu investuoti į valstybės institucijų ir visuomenės atsparumą, kad būtume pasirengę ir pajėgtume įveikti bet kokias krizes ir grėsmes tiek šiandien, tiek ateities, kaip pabrėžiama biudžeto projekto anotacijoje.
Kitąmet papildomas lėšas šalies vidaus ir išorės saugumui planuojama nukreipti į vidaus reikalų ir gynybos sritis, taip pat į saugumo institucijų ir kibernetinio saugumo stiprinimą.
Finansavimas taip pat nurodomas kaip parama Ukrainos civiliams.
Nemažą dalį papildomo finansavimo planuojama nukreipti nemažai vidaus saugumo priemonių – gyventojų socialinei apsaugai. Nuo kitų metų planuojama indeksuoti didesnę senatvės pensijos dalį. Taip pat planuojama didinti įvairias išmokas, tarp jų ir tėvystės pašalpą dirbantiems tėvams didinti nuo buvusių 50% iki 75%. Kitais metais minimali alga didės nuo 700 iki 740 eurų per mėnesį.
Kitąmet numatomas papildomas finansavimas valstybės kompensuojamiems vaistams, pirminei sveikatos priežiūrai, laboratoriniams tyrimams, onkologijos paslaugų tobulinimui. Papildomais pinigais ketinama apmokėti ir didesniems vidaus reikalų bei kitų paslaugų srityje dirbančiųjų atlyginimams.
Kitais metais planuojama supaprastinti darbo mokesčių sistemą. Planuojama įvesti du gyventojų pajamų mokesčio tarifus ir vieną papildomą tarifą. Bruto pajamoms iki 8 775 eurų per mėnesį bus taikomas 25,5 proc., o pajamoms, viršijančioms 8 775 eurus per mėnesį – 33 proc. Savo ruožtu pajamoms, viršijančioms 200 000 Eur per metus, numatomas papildomas 3% tarifas.
Esantį diferencijuotą neapmokestinamąjį minimumą nuo kitų metų planuojama pakeisti vienu neapmokestinamuoju minimumu visiems darbo užmokesčiams. Kitais metais tai bus 510 Eur, 2026 metais – 550 Eur, 2027 metais – 570 Eur. pabaigos dar galės neregistruoti ūkio subjektų statusą.
Nuo kitų metų numatoma supaprastinti administracines procedūras mikroįmonių mokesčio režimo darbuotojams, tarp jų ir tiems, kurie ūkinę veiklą vykdo atsitiktinai, galimybę mikroįmonių mokesčio režime registruotis ribotam laikui. yra numatyta.
Latvijai būdingiems šviežiems vaisiams, uogoms ir daržovėms ateityje planuojama nustatyti 12% lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Savo ruožtu, siekiant padidinti ekonominį aktyvumą ir atitinkamai biudžeto pajamas, numatoma nustatyti solidarumo įmokas kredito įstaigoms.
Nuo kitų metų iki 2028 metų pabaigos į pirmąjį pensijų planą planuojama perkelti vieną procentinį punktą antrojo pensijų plano.
Biudžeto projekte taip pat numatytos pilkosios ekonomikos mažinimo priemonės – mažmeninėje prekyboje skatinamos operacijos negrynaisiais pinigais, įpareigoti bankai informuoti Valstybinę mokesčių tarnybą apie įtartinas operacijas asmeninėse sąskaitose, tobulinama darbo laiko apskaitos sistema statybvietėse, taip pat didinti prekybininkų atsakomybę už komercinių taksi paslaugų pažeidimus.
Kitais metais planuojama didinti kelių rinkliavą, padidinti transporto priemonių eksploatavimo mokestį vidutiniškai 10 proc., taip pat nuo 2027 metų vidutiniškai 10 proc. Taip pat kitais metais planuojama didinti azartinių lošimų mokestį, taip pat padidinti mokesčius už lošimų organizavimo licencijos perregistravimą.
Taip pat nuo kitų metų planuojama didinti gamtinių išteklių mokesčio tarifus anglims, koksui ir ligninui, taip pat palaipsniui didinti akcizą naftos dujoms, naudojamoms kurui, kurui ir gamtinėms dujoms. Numatoma panaikinti mokesčio lengvatą ir naftos produktams, naudojamiems elektros gamyboje bei kogeneracijoje.
Nuo 2025 m. numatomas didesnis akcizas nealkoholiniams gėrimams, kurių cukraus kiekis viršija aštuonis gramus 100 mililitrų. Savo ruožtu nuo 2027 metų planuojama didinti akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams, įskaitant alų, ir tabako gaminiams.
Galutinis 2025 metų valstybės biudžeto plano ir 31 jį lydinčio įstatymo projekto svarstymas numatytas gruodžio 4 d.
Taip pat skaitykite: Politologas: žinios apie britų sankcijas Lembergui ignoruojamos
Sekite mus Facebook ir X!
