Estijos statistikos departamento duomenimis, 2024 m. trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,7 procento. BVP to meto kainomis siekė dešimt milijardų eurų.
Estijos statistikos departamento nacionalinių sąskaitų skyriaus vadovas Robertas Müürseppas pažymėjo, kad dešimt ketvirčių iš eilės smunkanti ekonomika rodo pagerėjimo ženklus, tačiau didžiausi pokyčiai vis dar yra neigiami.
„Iš veiklų stiprią neigiamą įtaką ekonomikai turėjo statybos, taip pat ir gamyba. Didžiausias teigiamas indėlis po dvejų metų vėl buvo informacija ir komunikacija, kur pridėtinė vertė išaugo 7,3 proc.“, – teigė M. Müürsepp.
Didesnį teigiamą indėlį į ekonomiką taip pat padarė nekilnojamojo turto veikla, žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba. Likusių veiklų poveikis buvo nedidelis, tačiau beveik pusė jų prisidėjo teigiamai.
„Tai apėmė pagrindines veiklas, tokias kaip transportavimas ir sandėliavimas bei prekyba.
Paskutinį kartą tiek daug teigiamų prisidėjusiųjų buvo lygiai prieš metus“, – pridūrė Müürsepp.
Pridėtinė vertė trečiąjį ketvirtį sumažėjo 1,7 proc., šiek tiek greičiau nei praėjusį ketvirtį. Pridėtinė vertė – tai bendra įmonių produkcija, atėmus gamybai naudojamų sąnaudų vertę. Mažėjimą lėmė nefinansinių korporacijų rezultatai – pridėtinė vertė šiame sektoriuje sumažėjo 2,5 proc. Priešingai, valdžios sektoriaus pridėtinė vertė išaugo 2%.
Padidėjusios mokestinės pajamos vėl turėjo teigiamą indėlį į ekonomiką – išaugo pridėtinės vertės mokesčio ir muitų pajamos.
Daugumoje išlaidų grupių privatus vartojimas mažėjo sparčiausiai per pastaruosius penkis ketvirčius – 2,1%. Labiausiai sumažėjo išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms, alkoholiniams gėrimams ir tabakui bei poilsiui ir kultūrai. Taip pat sumažėjo išlaidos drabužiams ir avalynei, baldams ir maistui. Tačiau sparčiai augo išlaidos finansinėms ir draudimo paslaugoms. Taip pat gerokai išaugo išlaidos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms.
Nežymiai augo valdžios sektoriaus ir ne pelno institucijų galutinio vartojimo išlaidos. Vartojimo augimas abiejuose sektoriuose nesiekė 2%.
Trečiąjį ketvirtį investicijos sumažėjo 15,2 proc. Didžiausią įtaką turėjo investicijų į pastatus ir statinius kritimas – tiek nefinansinėse korporacijose (30,1 proc.), tiek valdžios sektoriuje (21,7 proc.). Be to, sumažėjo įmonių investicijos į kitas mašinas ir įrenginius (11,5%) bei namų ūkių investicijos į būstą (16,7%).
„Tačiau šis investicijų sumažėjimas nėra blogėjančios ekonomikos perspektyvos požymis, tačiau investicijų lygis trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo neįprastai aukštas. Šių metų rodiklis buvo artimas ankstesnių metų lygiui“, – aiškino M. Müürsepp.
Nežymiai gerėjo ir užsienio prekyba. Eksportas išliko tame pačiame lygyje kaip ir trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, o importas sumažėjo 1,3 proc. Dėl to grynasis eksportas ketvirtąjį ketvirtį iš eilės buvo teigiamas. Prekybos prekėmis eksportas sumažėjo 1,2, o importas padidėjo 1,8 procento. Paslaugų eksportas tęsėsi ankstesnio ketvirčio tempais ir padidėjo 1,8%. Tačiau paslaugų importas sumažėjo 7,6%.
Sezoniškai ir pagal darbo dienas pakoreguotas BVP, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, nepakito ir, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,6 procento.
Taip pat skaitykite: Vidutinis atlyginimas Estijoje 2024 m. III ketvirtį per metus padidėjo 8%.
Sekite mus Facebook ir X!
