Praėjusią savaitę Lietuva ir Vokietijos „Rheinmetall“ nusprendė įkurti bendrą 49–51 proc. Aukščiausiasis prokuroras prašė Seimo atimti parlamentaro neliečiamybę
Vyriausybė koreguoja 2025 metų biudžetą, padidindama pajamas 35 mln
Naujasis Lietuvos Ministro Pirmininko Gintauto Palucko kabinetas penktadienį, gruodžio 13 d., patvirtino atnaujintą kitų metų biudžeto variantą, kurį iš pradžių rengė ankstesnė Vyriausybė, planuojamas pajamas padidinti 35 mln. Papildomos lėšos bus skirtos žvyrkelių asfaltavimui, neformaliojo švietimo programoms remti, nacionaliniam saugumui stiprinti. 2025 metų valstybės biudžeto projektas dabar bus pateiktas parlamentui, kuris jį turėtų priimti kitą ketvirtadienį. Finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Lietuva išlaiko 3% BVP biudžeto deficitą ir yra „fiskalinės drausmės ribose“. Be to, skolinimosi gynybai limitą numatoma padidinti 800 mln. Vyriausybė taip pat siūlo leisti skolintis valstybinės reikšmės tranzitiniams keliams, aplinkkeliams, tiltams, viadukams, socialinėms reikmėms. Naujoji Vyriausybė jau pirmame posėdyje nusprendė kitąmet Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą padidinti daugiau nei šešiais milijonais eurų.
Prezidentė sako, kad vizitai į Gruziją turi būti koordinuojami ES lygmeniu
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, gruodžio 12 d., pareiškė, kad vizitas į politinės krizės kamuojamą Gruziją turi būti koordinuojamas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Anksčiau Nausėda kalbėjo apie kelionę į Gruziją su Baltijos šalių ir Lenkijos vadovais. Praėjusią savaitę jis sakė šį klausimą iškėlęs kasmetiniame Baltijos šalių prezidentų susitikime. Lietuvos prezidentė taip pat planuoja kitą savaitę aptarti galimą vizitą į Gruziją Estijoje, kurioje vyks Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) lyderių viršūnių susitikimas.
Pasieniečiai pasienyje su Baltarusija atmušė 8 nelegalius migrantus
Lietuvos pasieniečiai nuo ketvirtadienio, gruodžio 12 d., iki penktadienio, gruodžio 13 d., išstūmė aštuonis migrantus, mėginusius nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos nenumatytose vietose buvo uždrausta atvykti 975 neteisėtiems migrantams. Nelegalių migrantų antplūdis į rytines ES valstybes nares iš Baltarusijos prasidėjo 2021 metais ir Vakarai dėl to kaltina Minsko režimą. 2021 metais į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai pateko beveik 4 200 nelegalių migrantų, tačiau dauguma jų pabėgo iš Lietuvos, kai jiems buvo leista laisvai judėti.
Neopagoniai sulaukia valstybės pripažinimo Lietuvoje
Seimas ketvirtadienį, gruodžio 12 d., valstybės pripažinimą suteikė senovės baltų pagonišką tikėjimą puoselėjančiai religinei asociacijai „Romuva“, 64 parlamentarams balsavus už, aštuoni buvo prieš, o dešimt susilaikė. Valstybei pripažinus, „Romuva“ turės teisę į žemės mokesčio atleidimą, jos kunigai bus apdrausti socialiniu draudimu, o santuokos bus traktuojamos taip pat, kaip ir civilinės metrikacijos įstaigose. Šių metų pradžioje senovės baltų religinė bendrija antrą kartą kreipėsi į EŽTT, išreikšdama susirūpinimą dėl parlamento nereagavimo į ankstesnius teismo išaiškinimus, pripažinimo atsisakymo. 2021 metais EŽTT nusprendė, kad parlamento atsisakymas suteikti Romuvai valstybės pripažinimą pažeidė tam tikras Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Lietuva siunčia priekabas, amuniciją į Ukrainą
Lietuva išsiuntė į Ukrainą priekabų ir amunicijos siuntą, ketvirtadienį, gruodžio 12 d., pranešė Krašto apsaugos ministerija. Priekabos skirtos vikšrinėms transporto priemonėms, kurias naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, rašoma pranešime. Atsakydama į Kijevo prašymus, Lietuva jau pristatė 155 mm amuniciją, šarvuotus transporterius M577, dronų trukdymo sistemas, šaltojo sezono įrangos ir šiltų drabužių komplektus, Carl Gustaf beatatrankinio šautuvo šovinius, RISE-1 tolimojo nuotolio išmaniąsias inicijavimo sistemas, elektros generatorius ir kita pagalba Ukrainai šiais metais. Ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios Lietuva suteikė Ukrainai karinę pagalbą už 721 mln. eurų, o bendra parama šaliai viršija 1,5 mlrd. Lietuva taip pat įsipareigojo kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti 0,25% savo BVP, o tai sudaro apie 190 mln.
Lietuva ir Rheinmetall steigs 49-51% bendrą įmonę
Lietuvos Vyriausybė užbaigė paskutinį susitarimą dėl valstybės valdomų įmonių dalyvavimo Vokietijos gynybos milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos projekte, kurio preliminari vertė siekia 260–300 mln. Lietuvai priklausys 49 proc. projekto įgyvendinimui sukurtos bendros įmonės akcijų, o „Rheinmetall“ – 51 proc., ketvirtadienį, gruodžio 12 d., patvirtino Vyriausybė.
Prokuroras prašo Seimo atimti parlamentaro Bagdono neliečiamybę „kvito“ byloje
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė trečiadienį, gruodžio 11 d., paprašė Seimo atimti parlamentaro liberalų Andriaus Bagdono teisinę neliečiamybę, kad jam būtų pareikšti kaltinimai vadinamojoje „kvito“ byloje. Bagdonui bus pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, pranešė prokuratūra. Bagdonas minimas ikiteisminiame tyrime, susijusiame su Neringos savivaldybės tarybos narių veikla 2019-2023 m. Politikas 2019–2020 metais ėjo vietos tarybos nario pareigas, o 2020 metų spalį buvo išrinktas į parlamentą, o šių metų pradžioje perrinktas.
Septyniems iš dešimties lietuvių šalies gynyba nėra pagrindinis prioritetas
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia arba nesvarstę, arba atmetę galimybę aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, rodo Krašto apsaugos ministerijos trečiadienį, gruodžio 11 d., paskelbta apklausa. Rezultatai rodo, kad 10% respondentų svarstė ir atmetė galimybę prisijungti prie šalies gynybos, o 61% apie tai negalvojo ir neplanavo to daryti. Maždaug vienas iš dešimties sakė, kad dar nesvarstė, bet galbūt ateityje. 11 procentų apklaustųjų teigė svarstę ir vis dar svarsto galimybę prisidėti prie šalies gynybos, tačiau dar neapsisprendė. Trys procentai planuoja tai padaryti artimiausiu metu, o 4 procentai jau priėmė tokį sprendimą.
HU-LCD dėl prezidento sprendimo kreipsis į aukščiausią teismą
Opozicinė konservatyvi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai planuoja prašyti šalies Konstitucinio Teismo sprendimo, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretas, kuriuo patvirtinama nepilnavertė vyriausybė, neprieštarauja šalies Konstitucijai. Seimo HU-LCD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė pirmadienį, gruodžio 9 d., išplatintame pranešime teigė, kad aukščiausios instancijos teismo bus prašoma išaiškinti, kiek ministrų turi turėti Vyriausybė, kad ji būtų patvirtinta ir būtų teisėta. . Jo teigimu, egzistuojanti praktika nėra identiška situacijai, kai ministras atsistatydina arba atleidžiamas dėl nepasitikėjimo juo ir laikinai jo pareigas reikia perimti kitam ministrui. Nausėda praėjusią savaitę patvirtino naują vyriausybę be aplinkos ir teisingumo ministrų.
„Lietuvos geležinkeliai“ perka 200 vagonų iš Ukrainos firmos
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių gabenimo padalinys „LTG Cargo“ pirmadienį, gruodžio 9 d., pranešė su Ukrainos TAS „Dniprovagonmaš“ pasirašęs 12,7 mln. „LTG Cargo“ teigimu, pirmieji gondoliniai vagonai turėtų būti pristatyti 2025 m. vasario–balandžio mėnesiais. Bendrovės teigimu, vagonai daugiausia bus naudojami biriems ir kitiems oro sąlygoms atspariems kroviniams, tokiems kaip dolomitas ir granitinis žvyras, naudojamas statybose, gabenti. metalai. Šiuo metu bendrovės automobilių parką sudaro daugiau nei 6 000 skirtingų vagonų.
Prezidentas linki Trumpui rasti „teisingą sprendimą“ Ukrainai
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė linkintis išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, su kuriuo praėjusį šeštadienį, gruodžio 7 d., per vakarienę susitiko Paryžiuje, rasti teisingą sprendimą Ukrainai. „Savo ruožtu palinkėjau jam Dievo palaimos, kad būtų rastas teisingas sprendimas dėl Ukrainos – teisingas visų pirma iš Ukrainos perspektyvos“, – sakė Lietuvos prezidentė. Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvavo oficialioje atkurtos Dievo Motinos katedros atidarymo ceremonijoje Paryžiuje.
Sekite mus Facebook ir X!
