Baltijos šalių gyventojai šiuo metu išgyvena didelį maisto kainų augimą – Latvijoje 31 proc., Estijoje – 33 proc., o Lietuvoje – 26 proc. mano, kad dėl kainų kilimo gali sau leisti nusipirkti mažiau maisto nei anksčiau, praneša banko „Citadele“ atstovai. atlikta apklausa.
Apskritai per pastaruosius metus dauguma Baltijos šalių gyventojų pajuto maisto produktų kainų kilimą, tai patvirtina 87% Latvijoje, 85% Estijoje ir 73% Lietuvoje.
Trečdalis Latvijos ir Estijos gyventojų, taip pat 25% Estijos gyventojų nurodo, kad jų išlaidos maistui šiek tiek padidėjo ir dėl to gali sau leisti pirkti mažiau nei anksčiau.
Tuo tarpu Latvijoje 29%, Estijoje 24%, o Lietuvoje 22% teigia, kad jų išlaidos išaugo, tačiau kol kas dar gali sau leisti viską.
Tik 7% apklaustų Latvijos gyventojų teigė, kad jų mėnesio išlaidos maistui iš esmės nepasikeitė. Estijoje panašiai atsakė 6 proc., Lietuvoje – 11 proc. Iš Latvijos respondentų taip dažniausiai atsakė respondentai, kurių mėnesinis atlyginimas yra ne mažesnis kaip 1500 eurų.
Apklausos duomenys rodo, kad stipriausiai maisto produktų brangimą jaučia Kuržemės, Latgalos ir Žiemgalos gyventojai.
Banko „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Kārlis Purgailis aiškina, kad nors maisto kainų kilimas euro zonoje pastaruoju metu gerokai sulėtėjo, per pastaruosius trejus metus maisto produktų kainų augimas Baltijos šalyse siekė daugiau nei 40 proc. Be to, Baltijos šalyse ji buvo net dvigubai didesnė nei kitur Europoje.
Purgailis primena, kad bendra infliacija spalį siekė 2 proc., o būtent maisto produktų kainų infliacija buvo 5,5 proc., palyginti su praėjusių metų spaliu. Tuo pat metu maisto kainų infliacija Europos Sąjungoje siekė 2,9 proc., o tai patvirtina, kad Latvijoje maisto produktų brangimas spartesnis.
Nors vidutinis darbo užmokestis Latvijoje ir toliau auga, jis yra lėtesnis nei infliacija per pastaruosius trejus metus, sako Purgailis. Ekonomistas prognozuoja, kad kitais metais atlyginimai ir toliau augs sparčiau nei infliacija ir dėl to didės ir gyventojų perkamoji galia. Analogiškai Pasaulio bankas prognozuoja, kad kitais metais žemės ūkio produkcijos kainos kris 4 proc., todėl per metus turėtų kristi ir gėrimų, ir maisto produktų kainos.
„Citadele“ reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą apie apsipirkimo įpročius atliko 2024 metų lapkritį, apklausdama daugiau nei 3000 respondentų Baltijos šalyse nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Latvija didins mokesčius už didžiausius kelius
Sekite mus Facebook ir X!
