Vidutinė metinė infliacija Latvijoje kitais metais gali siekti 2–2,6 proc., agentūrai LETA sakė kalbinti bankų analitikai.
„Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Līva Zorgenfreija agentūrai LETA sakė, kad vidutinė metinė infliacija Latvijoje 2025 metais sieks 2,6 proc.
Ji atkreipė dėmesį, kad po 2024 metų, kuriuos infliacijos požiūriu lydėjo ryškus energijos sąnaudų mažėjimas, 2025 metais su būstu susijusios išlaidos, įskaitant komunalinius mokesčius, greičiausiai išliks maždaug šių metų lygyje. Tikėtina, kad elektros kainos vidutiniškai per metus bus didesnės nei 2024 m., o šildymo kainos vis dar gali mažėti. Degalų kainų kilimo nenumatoma, nes nors akcizai augs, analitikai prognozuoja, kad pasaulinės naftos kainos išliks maždaug 2024 metų pabaigoje ar net žemesnėse.
„Zorgenfreija“ taip pat pažymėjo, kad alkoholio ir tabako bei gaiviųjų gėrimų kainos kitais metais kils dėl akcizo didėjimo. Atsižvelgiant į pasaulinių maisto kainų kryptį ir Latvijoje stebimą darbo užmokesčio kilimą, maisto kainos taip pat greičiausiai augs.
Ji taip pat pabrėžė, kad kišimasis į rinkos mechanizmus dirbtinai mažinti maisto kainas, pavyzdžiui, nustatant antkainių lubas, nėra tinkamas būdas „spręsti“ aukštą maisto kainų lygį. „Tokio pobūdžio įsikišimas tik iškraipys konkurencinę aplinką, gali lemti tam tikrų prekių trūkumą parduotuvių lentynose ir greičiausiai sukeltų kainų šuolį pasibaigus apribojimams. Be to, tai būtų dar vienas pavyzdys, kai Latvijos politikai kišasi į privataus sektoriaus veiklą, o tai dar labiau pablogins investuotojų įspūdį apie verslo aplinką mūsų šalyje“, – sakė ji.
Ji taip pat pridūrė, kad paslaugų kainos ir toliau kils, nes atlyginimų augimas, nors ir šiek tiek sulėtėjęs, vis tiek bus gana spartus.
Malonus signalas vartotojams, Zorgenfreijos teigimu, jau daugiau nei dvejus metus smunkančios Kinijos eksporto kainos. Jei Kinija, kaip didžiausia pasaulio gamintoja, eksportuoja defliaciją, tai sumažina spaudimą įvairių importuojamų prekių kainoms pas mus Latvijoje.
„Luminor Bank“ ekonomistas Pēteris Strautiņš agentūrai LETA sakė, kad Latvijos vidutinė infliacija Latvijoje kitąmet gali šiek tiek viršyti 2 proc.
Kartu jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmuosius du 2025 metų mėnesius kainų kilimas bus spartesnis apie 3 proc., tačiau artimiausiais mėnesiais iki vasaros jį stums žemyn smarkiai sumažėjusi paslaugų infliacija. „Praėjusių metų pirmąjį pusmetį vidutinė mėnesinė paslaugų infliacija gerokai viršijo normą, o tai atkartojo staigų atlyginimų augimą“, – sakė Strautiņš ir pridūrė, kad nuo šių metų liepos mėnesio paslaugų infliacija per mėnesį grįžo į normalią ir smarkiai šoktelėjo. nebesitikima.
Brooksas taip pat pažymėjo, kad dėl aukštos bazės 2024 m. pabaigoje maisto produktų infliacija vis dar gali būti didesnė už vidutinę. Didžiausi lūkesčiai dėl kainos mažėjimo vienoje iš pagrindinių produktų grupių yra naftos ir riebalų segmente, nes 2024 m. kad po 2023 metų sausros 2024 metais buvo labai geras alyvuogių derlius. Taip pat gali būti, kad saldumynų kainos šiek tiek sumažės, o biržos koreguojamos dėl 2023 metų cukraus kainos perdėjimo.
Kainų kritimas, Strautinio teigimu, kitais metais galimas ir daržovių segmente, jei oro sąlygos bus palankios. „Daržovių kainos šiais metais yra beveik 60% didesnės nei 2020 m., nors tokio didelio gamybos sąnaudų padidėjimo vargu ar yra buvę“, – pridūrė jis.
„Luminor“ banko ekonomistas taip pat pažymėjo, kad energijos kainų dinamika ateinančiais metais, panašiai kaip ir šiemet, gali būti vartotojams palanki. Būsto išlaikymo kaina per metus labai nesikeis. Gali būti, kad vidutinės metinės šilumos ir elektros kainos šiek tiek sumažės. Priešingai, nuomos kainos kyla ir toliau didės, nes didėja pajamos, tikėtina, kad vandens kainos apskritai didės.
Anot Strautinio, ilgalaikės žaliavų kainos iš esmės gali išlikti stabilios arba net kristi, kaip buvo istoriškai, o tai dar labiau pakoreguotų pandemijos metu įvykusius perdėjimus, kurie vis dar tęsiasi. Pavyzdžiui, lapkritį transporto priemonių kainos buvo 4% mažesnės nei prieš metus.
SEB banko makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis agentūrai LETA prognozavo, kad 2025 metais vidutinė metinė infliacija Latvijoje gali siekti 2 proc. Kitąmet ir toliau didės tiek maisto, tiek komunalinių, tiek sveikatos paslaugų kainos.
Jis taip pat pažymėjo, kad 2024 metų pabaigoje išgyvename infliacijos bangą, kuri artimiausiais mėnesiais sustiprės. Infliacija gruodį gali pasiekti 3% ribą, bet vėliau vėl trauktis.
„Šiuo metu infliacija pasiekė tokį lygį, kurį Europos centrinis bankas (ECB) laiko pakankamai žemu, kad būtų užtikrinta nedidelė infliacija. Bet didžioji dalis gyventojų yra kitokios nuomonės ir jų infliacijos suvokimas yra didesnis“, – sakė Gašpuitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad mažesnės energijos kainos vis dar tempia infliaciją žemyn, o kituose segmentuose kainų augimas tęsiasi skirtingais tempais. Tai ypač aktualu, kai viršįtampis paveikia maistą, sveikatą ir komunalines paslaugas.
„Nors darbo užmokesčio didinimas užtikrina perkamosios galios atstatymą, jis vyksta labai netolygiai. Todėl ne tik Latvijoje nuovargis, kurį sukelia pasitraukusi didelė infliacija, jaučiamas ir sukelia rezonansą visuomenėje. Taip yra ir dėl to, kad nors infliacija yra maža, tai reiškia tolimesnį kainų augimą ir dar nėra visiškai prisitaikyta prie aukštos infliacijos laikotarpiu pasiektų kainų lygių“, – sakė Gašpuitis.
Jis taip pat pripažino, kad artimiausiu metu išliks nuostata dėl didesnio valstybės įsikišimo į kainodarą. Tačiau tai greičiau gresia biurokratinės naštos ir verslo sudėtingumo didėjimu, nors reikėtų elgtis priešingai. Svarbiausias pavojus atsparumui infliacijai yra galimas energijos kainų nepastovumas, kuris šiuo metu nekelia didelio rūpesčio.
Banko Citadele vyriausiasis ekonomistas Kārlis Purgailis agentūrai LETA sakė, kad pastaraisiais mėnesiais Latvijoje infliacija Latvijoje šiek tiek paspartėjo, tačiau prognozuojama, kad 2025 metais infliacija svyruos apie 2 proc., o tai atitinka ECB užsibrėžtą tikslą.
„Prognozuojame, kad 2025 metų pabaigoje infliacija Latvijoje sieks 2,2 proc. Tikimės, kad didėjant vidaus vartojimui, spaudimas vidutiniam vartotojų, ypač maisto, kainų lygiui išliks“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite: BNN IN FOCUS | Kazāks ir Bērziņš „paaukojo“ vardan koalicijos stabilumo. Latvijos banko ateitis atrodo miglota
Sekite mus Facebook ir X!
