Prezidento rinkimus laimėjęs respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trumpas puikiai žino, kad NATO yra JAV gynybos dalis, ketvirtadienį, lapkričio 14 d., spaudos konferencijoje Ādažyje pabrėžė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Kartu su vadovaujančiais Latvijos pareigūnais Rutte lankėsi Ādaži kariniame poligone, kur buvo demonstruojamos pirmosios Latvijoje plataus masto daugianacionalinės brigados pratybos „Resolute Warrior 2024“.
Kadangi tai buvo tariamai Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio scenarijaus pratybos, NATO generalinis sekretorius atsakė į klausimą, kokia būtų jo žinutė Europos sąjungininkams, susirūpinusiems dėl ankstesnių D. Trumpo pareiškimų dėl NATO sutarties 5 straipsnio ir Aljanso įsipareigojimų.
NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad su D. Trumpu dirbo ketverius metus, kai buvo Nyderlandų premjeras. Jis mano, kad Trumpas padarys viską, kas būtina, kad apgintų JAV. Rutte taip pat paragino žmones apsidairyti aplinkui. Visų pirma, Šiaurės Korėjos kariai aktyviai veikia Rusijoje ir padeda jos kare prieš Rusiją, už kurią Rusija moka, pavyzdžiui, raketų technologija, kurią tiekia Šiaurės Korėjai. Tai tiesioginė grėsmė ne tik Europai, bet ir Japonijai, Pietų Korėjai bei JAV žemyninei daliai, pabrėžė Rutte.
Jis paminėjo, kad Kinija tiekia Rusijai dvejopo naudojimo prekes, kurios padeda Rusijai karo pastangose, o Iranas tiekia Rusijai bepiločius orlaivius ir kitas technologijas, už kurias Rusija moka, apeidama sankcijas. Tai savo ruožtu leidžia Iranui tęsti savo neigiamą įtaką Artimuosiuose Rytuose ir net už jos ribų.
„Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas bendradarbiauja. JAV supranta, kad NATO egzistuoja ne tik tam, kad apgintų Europą ir JAV, bet ir dirbtų kartu, kad Indo-Ramiojo vandenyno regionas, transatlantinis regionas, būtų saugus. Nekantriai laukiu darbo su Trumpu“, – sakė Rutte.
Pratybos „Resolute Warrior 2024“ buvo surengtos be JAV karių. Paklaustas, ar tai įrodymas, kad NATO gali apsieiti ir be JAV, NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad JAV yra neatsiejama NATO dalis. JAV yra NATO narė steigėja, kuri nėra aljanso narė, kad nekartotų istorijos pamokų. Rutte pažymėjo, kad JAV yra neatsiejama kolektyvinės gynybos dalis.
„Mums reikia JAV ir atvirkščiai. Turime dirbti kartu. Nuo 2016 m. Trumpas verčia NATO nares išleisti daugiau ir mes matome, kas atsitiko. Latvija gynybai išleidžia daugiau nei 3% savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Visos valstybės narės turėtų daryti tą patį ir sekti šiuo pavyzdžiu“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs atkreipė dėmesį, kad JAV buvo, yra ir bus nepakeičiama partnerė Europai ir jos saugumui, tačiau visiems aišku, kad gynybą ir saugumą reikia stiprinti. Reikia didinti ne tik išlaidas gynybai, bet ir telkti gynybos pramonę. Aljansas, anot jo, turi būti pasirengęs įvairiems hibridiniams iššūkiams, su kuriais susidūrė, susiduria ar susidurs šalys. Rinkēvičs išreiškė viltį, kad JAV buvimas šioje Europos dalyje ir visoje Europoje išliks.
Paklausta, ar Ukrainos kvietimas prisijungti prie aljanso yra galimas elementas siekiant taikaus susitarimo su Rusija, Rutte paaiškino, kad tai Ukrainos vyriausybės sprendimas pradėti derybas dėl stojimo į NATO ir su Rusija dėl karo užbaigimo. NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad Ukrainos vyriausybė tokį sprendimą turi priimti iš jėgos pozicijų.
Štai kodėl gynybos pagalba ir parama turi būti toliau teikiama Ukrainai, kad ukrainiečiai galėtų pasiekti stiprybės poziciją ir priimti reikiamą sprendimą.
Rinkēvičs taip pat atkreipė dėmesį, kad spėliojama, koks bus naujosios JAV administracijos planas dėl Ukrainos. Latvijos prezidentas norėtų palaukti šio plano ir aptarti šiuos klausimus su naująja JAV administracija. Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija šiuo metu nenori sėsti prie derybų stalo. Ji sustiprina karines operacijas ir veiksmus. Prezidentė taip pat pabrėžė du dalykus: kad taikos planas be Ukrainos dalyvavimo negali būti priimtas, bet Rusija taip pat turi būti pasirengusi stoti prie derybų stalo.
Latvijos prezidentas paaiškino, kad Vašingtono viršūnių susitikime NATO valstybės narės dar kartą patvirtino, kad klausimas ne ar Ukraina taps Aljanso nare, o kada tai įvyks. Jo nuomone, tai buvo darbas kartu siekiant geriausio įmanomo sprendimo Ukrainai. Rinkēvičs pabrėžė, kad reikia sukurti tvirtas saugumo garantijas.
„Iki šiol buvau įsitikinęs, kad Ukrainos narystė NATO yra vienintelė reali saugumo garantija. Ar galime visi susitarti kaip NATO sąjungininkai, nes tai vienbalsis 32 valstybių narių sprendimas, dar reikia pamatyti, tačiau yra šalių, kurios yra pasirengusios dirbti, kad pasiektų šį tikslą“, – sakė Latvijos prezidentas.
Paklausta, dėl kokių klausimų NATO narės turi susitarti iki viršūnių susitikimo Hagoje, Rutte pabrėžė būtinybę būti tikra, kad Ukraina laimės, o Vladimiras Putinas pralaimės. Taip pat reikia kalbėti apie daugiau išlaidų gynybai, nes 2% BVP tiesiog nebeužtenka. Ateinančiais mėnesiais valstybės narės taip pat turės aptarti nepakankamą gamybą gynybos srityje. Pasak jo, reikia daugiau nuveikti siekiant padidinti atsargas, kad Aljansas būtų pasirengęs susidoroti su bet kokiais iššūkiais.
Taip pat skaitykite: BNN ANALIZĖS | Kai nuosmukis užklumpa Vokietiją, slysta ir Lietuvos gamintojai
Sekite mus Facebook ir X!
