Latvijoje vieno bėgio sprendimas dviejų bėgių pylimo pagrindo bėgiuose pirmajame geležinkelio projekto „Rail Baltica“ etape padėtų sutaupyti 1,169 mlrd. Baltijos šalių „RB Rail“.
Ministerija pranešė, kad projekto vykdytojai visose trijose Baltijos šalyse pirmame „Rail Baltica“ projekto etape susitarė nutiesti dviejų bėgių pylimą su vienbėgiu, tačiau visa su tuo susijusi infrastruktūra, pylimas, transporto perdavimai ir tiltai suplanuoti visa apimtimi. su galimybe kituose projekto etapuose nutiesti du bėgius, taip užtikrinant visą iš pradžių planuotą infrastruktūros pajėgumą.
Ministerija taip pat paminėjo, kad sprendimas vietoj dviejų eismo juostų tiesti vienos juostos bėgių vėžę padėtų sumažinti pradines investicijas. Tačiau antrojo tako statyba ateityje brangtų.
Ministerija priduria, kad nė viena projekte dalyvaujanti šalis negali tokio sprendimo priimti individualiai, nepasitarusi su kaimynais, nes tai paveiktų visos vėžės infrastruktūros pajėgumą, traukinių judėjimą, greitį ir kitus aspektus.
Ministerija taip pat pridūrė, kad tiesiant geležinkelio linijos bazinę bėgių infrastruktūrą apie 230 kilometrų numatyta nemažai statybos darbų – geležinkelio bėgių pagrindų ir antstatų statyba, įskaitant žemės paruošimą, pylimą, geležinkelio tiltus, kelius, kelių požeminę perėją, transmisijų statyba, inžinerinių tinklų perkėlimas, taip pat baigiamajame etape bėgių ir balasto įrengimas.
Taigi statybininkai gali tęsti darbą, kol turės nutiesti bėgius. Pagal planą būtina nutiesti dviejų bėgių pylimą, kuriam sukurti atlikti visi būtini parengiamieji darbai, įskaitant ir žemės atidalijimą, – aiškino ministerija.
Komentuodama, kas būtų sutaupyta, jei ant vienbėgio pylimo būtų nutiestas vienbėgis bėgis, ministerija nurodė, kad sutaupymo suma dar tikslinama, tačiau skirtumas tarp dviejų eismo juostų ir vienos juostos pylimo nėra toks didelis.
Vienos juostos atkarpose pylimo plotis viršutinėje dangoje vidutiniškai yra 7,6 metro (abiejose 3,8 metro nuo centro). Kartu 0,8 metro priestatas skirtas kabelių išdėstymui, reikalingų ryšio priemonių, elektros tiekimo ir kitos infrastruktūros išdėstymui. Pasak ministerijos, pylimo plotis viršutiniame paviršiuje atitinkamai padidėja iki maždaug 12 metrų dviejų ir kelių bėgių ruožuose, stočių zonose ir kitose vietose.
Ministerijos pranešime minimos bendros tarpvalstybinės jungties pirmojo etapo įgyvendinimo sąnaudos, atsižvelgiant į tai, kad dviejų bėgių pylimo, nuo Estijos sienos iki Lietuvos sienos, būtų nutiesta vienos eismo juostos vėžė, naudojant tik krovinių aplinkkelio per Salaspilį, yra 4,5 mlrd.
Šios sąmatos pagrįstos pradine technine studija ir jos siūlomais techniniais sprendimais. Aktyviai bendradarbiaujant su visomis dalyvaujančiomis šalimis, taip pat ir rengiant statybos projektą, bus galima keisti ir supaprastinti techninius sprendimus, o tai galėtų ženkliai sumažinti reikalingų investicijų sumą.
Kaip pranešta anksčiau, Latvijos vyriausybė gruodžio 10 d. susitarė dėl pirmojo „Rail Baltica“ projekto etapo įgyvendinimo scenarijaus.
Prioritetinės „Rail Baltica“ užduotys pirmajame ture bus nuosekliai ir pagal finansavimo pritraukimą nutiesti „Rail Baltica“ tarpvalstybinę jungtį nuo Lietuvos iki Estijos sienos, taip pat užbaigti „Rail Baltica“ keleivių stoties Rygoje statybos darbus. Oro uostas ir Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinė dalis minimaliu mastu užtikrinti jų funkcionalumą esamoje geležinkelių infrastruktūroje, taip pat Salaspilyje (Daugavkrastyje), suteikiant jungtį tarp Rail Baltica ir esamas 1 520 mm geležinkelių tinklas.
Susisiekimo, Finansų ir Ekonomikos ministerijos iki 2025 m. lapkričio 1 d. turi pateikti ministrų kabinetui ataskaitą ir privačių investicijų pritraukimo Rygos jungties su „Rail Baltica“ vėže, tiesiant europinę vėžę (1 435) galimybes. mm) geležinkelio infrastruktūra iki vienos iš dviejų tarptautinių stočių – nuo Upeslėjos iki Rygos centrinės stoties ar nuo Misos iki Rygos oro uosto.
Vyriausybė taip pat įpareigojo tris ministerijas iki 2025 metų liepos mėnesio nustatyti ir pateikti maksimalią projekto kainos viršutinę ribą, taip pat toliau rengti pasiūlymus dėl papildomų finansų pritraukimo, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas projekto finansavimas 2026–2028 metais.
Remiantis naujausia „RB Rail“ informacija, pirmojo „Rail Baltica“ rato kaštai Baltijos šalyse gali siekti 14,3 mlrd. eurų, iš kurių Latvijoje – 5,5 mlrd. eurų, tačiau optimizuojant galima sutaupyti iki 400 mln. galimi techniniai sprendimai, taip pat galima ir kitaip sutaupyti.
Taip pat skaitykite: VIDEO | Ukraina praneša apie Šiaurės Korėjos nuostolius Kursko fronte
Sekite mus Facebook ir X!
